Švara prieglaudose: kaip dezinfekuoti daiktus (3)

Praėjusiuose straipsniuose jau aptariau, kokias dezinfekcines medžiagas pasirinkti ir kaip dezinfekuoti prieglaudos patalpas, na o šį kartą - kaip dezinfekuoti prieglaudoje naudojamus daiktus, pradedant indais, baigiant rūbais.

Indų, guminių žaislų ir kraiko dėžučių plovimas bei dezinfekavimas

Dubenėliai ir kraiko dėžutės turėtų būti sužymėti numeriais ir kiekvienam gyvūnui viso jo buvimo prieglaudoje metu naudojami tik tie patys (kiekvienam gyvūnui turi būti išskirta mažiausiai du komplektai indų ir kraiko dėžučių). Žaislai taip pat turėtų būti kiekvienam gyvūnui naudojami tik jam paskirtieji.

Kraiko dėžutės turi būti laikomos ir plaunamos atskirai nuo maisto ir vandens dubenėlių. Plauti daiktus reikėtų tokia seka: indai, žaislai, kraiko dėžutės. Tam, kad jie būtų tinkamos sanitarinės būklės, būtini abu - ir plovimo, ir dezinfekcijos - etapai. Tik plovimas arba tik užpylimas balikliu (dezinfekcija) neužtikrina tinkamos sanitarinės būklės. Kruopštus skalavimas ir džiovinimas yra taip pat svarbūs etapai.

Švara prieglaudose: kaip teisingai atlikti dezinfekciją (2)

Dezinfekcinės priemonės pasirinkimas, apie kurį rašiau praėjusį kartą, yra pats lengviausias etapas kovoje su ligų sukėlėjais. O štai pagrindinį darbą atlieka personalas, jei laikosi plovimo ir dezinfekcijos taisyklių ir moka laiku pastebėti ligų simptomus bei izoliuoti sergančius gyvūnus. Didžioji dauguma prieglaudose besidarbuojančių savanorių dezinfekciją atlieka kiekvienas pagal savo supratimą, o išties tam, kad ji būtų efektyvi ir apsaugotų gyvūnus - reikia žinoti bent kai kurias esmines taisykles bei principus. Tad šįkart - išsamiai apie tai, kas svarbu, kad dezinfekcija nenueitų „šuniui ant uodegos“.

Švara prieglaudose: dezinfekcijos priemonės (1)

Šį kartą pradėsiu straipsnelių seriją apie tinkamą prieglaudos sanitarinę priežiūrą - kadangi ši tema labai plati, prireiks net kelių kartų, kad aptarti pačią esmę. Na, o pradėsiu nuo to - kas tai yra valymas ir dezinfekcija, kada reikia šias procedūras atlikti ir kokias priemones geriausia pasirinkti.

Kodėl svarbu tai išmanyti? Ogi todėl, kad prieglaudose skiriama daugybė laiko ir pastangų joms valyti ir dezinfekuoti, tikintis, jog tai bus pagrindinė priemonė apsaugoti gyvūnus nuo ligų plitimo. Žinoma, tai vienas svarbesnių faktorių palaikant gyvūnų sveikatingumą, o taip pat yra ir kitų teigiamų rezultatų: iš švarios prieglaudos naujiems šeimininkams maloniau įsigyti augintinį, ji taip pat sulaukia daugiau visuomenės palaikymo.
Tačiau pasirinkus netinkamas priemones arba netinkamai atliekant valymo ir dezinfekcijos procedūras, visas šis procesas gali tapti neefektyviu - rezultatai nepateisina išeikvoto laiko, pinigų ir priemonių. Be to, netinkamai visa tai atliekant, gali tiesiogiai nukentėti gyvūnai, personalas, o kartais netgi dar labiau išplisti infekcijų sukėlėjai.

Asmeninė prieglaudos darbuotojų higiena - gyvūnų labui

Asmeninė higiena - regis, toks paprastas dalykas, tačiau vienas svarbiausių, jei norite, kad jūsų prieglaudos gyvūnai neužsikrėstų vieni nuo kitų užkrečiamomis ligomis. Jūsų rankos bei apranga nuolat kontaktuoja su įvairios būklės gyvūnais, tad mikrobams gali tapti patogia „transporto priemone“ nukeliauti nuo sergančių iki sveikų. Rankomis liečiami gyvūnai, daiktai, taip pat jomis nesąmoningai galime prisiliesti ir prie savo nosies ar burnos. Žmonės juda po prieglaudą žymiai daugiau nei gyvūnai, todėl būtina padaryti viską, kad netaptume pavojingų mikrobų „taksi“.
Buvo atliktas tyrimas, parodęs itin svarbią gyvūnus prižiūrinčio personalo asmeninės higienos svarbą ligų perdavimui prieglaudoje. Vienoje patalpoje narveliuose buvo laikomos kalici virusu užsikrėtusios katės, o netoliese - nepilno pusantro metro atstumu nuo jų - sveikos katės. Kates prižiūrintys asmenys kruopščiai laikėsi asmeninės higienos ir sveikas kates prižiūrėdavo tik gerai nusiplovę rankas, o tik tuomet užsiimdavo sergančiomis katėmis. Nors sergančios kaliciviroze katės sirgo ir čiaudėdamos į aplinką virusus išskyrė 30 dienų, tačiau nei viena iš sveikų kačių nesusirgo. Tačiau kai tik eiliškumas buvo sukeistas - iš pradžių buvo aptvarkomos sergančios katės, o tuomet sveikos (tame tarpe nesistengiant ypatingai laikytis higienos) - visos sveikos katės per savaitę susirgo.

Prieglaudos gyvūnų laikymas: grupėmis ar atskirai?

Neseniai rašiau apie tai, kaip paskirstyti ir suplanuoti patalpas skirtingos sveikatos būklės gyvūnams, o šį kartą norėčiau labiau akcentuoti apie tose patalpose laikomų gyvūnų grupavimą. Ar galima juos įkurdinti kartu, ar visgi kiekvieną atskirame narvelyje?
Deja, labai dažnai prieglaudos nepakankamai skiria dėmesio šiam klausimui, o ypač kai nejučiomis ima stigti vietos naujiems globotiniams - tuomet stengiamasi juos kaip nors sutalpinti po du, po tris ir daugiau, kad tik daugiau sutilptų. O pasekmės? Neišvengiamai ligos, kurios prieglaudose gali plisti ypač lengvai ir greitai, jei tam susidaro palankios sąlygos (tame tarpe ir per didelis gyvūnų skaičius).
Norint to išvengti, tereikia laikytis kelių nesudėtingų taisyklių.

Gyvūnų globos paroda (JAV) - unikalus renginys dirbantiems prieglaudose

Jau kelis metus iš eilės „varvinu seilę“ į Gyvūnų globos parodos (Animal Care Expo) reklamas, kurias gaunu į savo el. pašto dėžutę. Tai didžiulė tarptautinė mokomoji ir praktinė paroda, vykstanti kasmet JAV ir skirta gyvūnų prieglaudų, kontrolės ir gelbėjimo tarnybų profesionalams bei savanoriams. Tad šį kartą savo tinklaraščio kampelį skiriu šiai parodai pristatyti.

Prieglaudos patalpų paskirstymas gyvūnams

Šį kartą norėčiau papasakoti apie tai, kokios patalpos turėtų būti prieglaudoje ir kokias gyvūnų grupes būtina atskirti vienas nuo kitų, kad tai padėtų išvengti infekcinių ligų plitimo prieglaudoje, apsaugotų sveikus gyvūnus nuo kontakto su sergančiais, netgi tais, kurių klinikiniai požymiai dar neišryškėję, nors jie jau ir yra užsikrėtę ir platina ligas. Tai yra vienas iš svarbiausių prevencijos būdų apriboti, sumažinti gyvūnų sergamumą prieglaudoje.

Nors principai yra paprasti kaip penki rankos pirštai, deja, jų laikosi toli gražu ne visos prieglaudos, o tai yra viena iš didelio gyvūnų sergamumo jose priežasčių. Kai naujai patekę gyvūnai iškart apgyvendinami krūvoje su kitais prieglaudos globotiniais, nėra ko stebėtis, kai vieną dieną visi suserga kokia nors bjauria liga. Užtenka vieno sergančio gyvūno, o pasekmės gali būti labai ir net labai sunkios - tiek gyvūnų gerovės, tiek finansine ir netgi įvaizdžio prasme. Kartais dėl tokių klaidų tenka atsisveikinti su didele dalimi prieglaudos gyvūnų, o ir užtikrinti, kad naujiems šeimininkams atiduodamas gyvūnas nėra sergantis, tokiais atvejais būna labai sunku. Juk kai kurios ligos išryškėja ne iškart, kaip, pavyzdžiui, grybelis (dermatofitozė).

Beje, tinkamas gyvūnų paskirstymas taip pat padeda gyvūnams išvengti streso, o tai irgi labai svarbu, palaikant jų sveikatą ir atsparumą ligoms.

Projektas „Kam to reikia?“

Kažkaip neseniai mano galvoje iškilo klausimas - kaip galima būtų sudominti vaikus mokykloje mokomais dalykais ir kokia nors įdomesne veikla nei kad bukas televizoriaus žiūrėjimas bei paprastas dykinėjimas? Tada aš pagalvojau, kad galima būtų supažindinti vaikus su įvairių specialybių žmonėmis, kurie parodytų, ką jie veikia, kokios žinios ir įgūdžiai reikalingi jų darbui, kas jame laukia įdomaus. Tai plėstų ir vaiko akiratį, ir galbūt netgi padėtų jam už kažko „užsikabinti“, daugiau domėtis kokia nors sritimi, atsirastų nauji siekiai. Ir štai - tarsi kažkas būtų perskaitęs mano galvoje pastaruoju metu besisukiojusias mintis ir jas įgyvendinęs - sužinojau apie naują projektą „Kam to reikia?“.

Vasaris - sterilizacijų mėnuo

JAV aktyviai ruošiasi minėti vasario 28-ąją dieną, pavadintą „Spay day“, kuri lietuviškai skamba kiek gremėzdiškai - sterilizacijos diena. Tai puikus būdas priminti visuomenei, kad beglobių gyvūnų problema yra neatsakingo ir nekontroliuojamo gyvūnų veisimo pasekmė. Ir nors diena viena, tačiau visas vasaris yra laikomas strerilizacijos ir kastracijos mėnesiu. Ir greičiausiai ne šiaip sau taip sugalvota - juk jau visai netrukus sniegą pakeis dygstanti žolytė, gėlės ir... gyvūnėlių jaunikliai. Pavasaris gyvūnų prieglaudose visada būna sunkiausias, nes tai tas metas, kai žmonės ima nešti į jas visas užderėjusias mažąsias kačių ir šunų atžalėles - žioplas, nerangias, padūkusias, o kartais dar visai bejėges ir net aklas. Tad būtent vasaris ir yra tas mėnuo, kai mes dar galime suspėti išvengti tokio antplūdžio.

Ką turėtų padaryti prieglauda, kad ji nebūtų perpildyta? (4)

Šiandien rašau paskutinę dalį (bent jau kol kas) iš straipsnių ciklo apie prieglaudų perpildymą, kurioje aprašysiu, kas išties yra svarbu, norint išgelbėti kuo daugiau gyvūnų, ir kaip pradėti reguliuoti gyvūnų skaičių savo prieglaudoje.

Prieglaudų perpildymas labai dažnai nutinka dėl to, kad jų vadovybė siekia išgelbėti kuo daugiau gyvūnų. Mūsų tikslas - parodyti, kad tai galima atlikti geriau, ne didinant priimamų gyvūnų skaičių, bet priešingai - jį ribojant! Tiesiog būtina suprasti, kad kiekybinis prieglaudų tikslas pasiekiamas ne vienu metu laikant daug gyvūnų, bet trumpinant gyvūnų kaitos laiką. Tikrasis prieglaudos efektyvumas yra nustatomas ne pagal per metus prižiūrėtų gyvūnų skaičių, bet pagal gyvūnų laikymo dienų skaičių. Kitaip tariant, ne taip svarbu, kiek gyvūnų priimama į prieglaudą, bet svarbiau yra tai, kiek laiko kiekvienas iš jų prabūna joje. Jei į prieglaudą priimta 100 gyvūnų, ir kiekvienas iš jų praleido po 100 dienų, tai esant tam pačiam fiziniam pajėgumui (narvelių skaičiui), per tą patį laikotarpį galima būtų priimti 1000 gyvūnų, kurie prieglaudoje praleistų po 10 dienų. Taigi vos per pusę sumažinus gyvūnų laikymo dienų skaičių, mes galime pasirūpinti dvigubai daugiau gyvūnų! Todėl nors pozicijos laikymasis suteikti gyvūnams daugiau laiko atrodo gailestingesnis, tačiau išties kuo mes darysime greitesnį gyvūnų keitimosi procesą, tuo realiai daugiau gyvūnų mes galėsime suteikti didžiausius šansus ir tuo jiems suteiksime geresnę priežiūrą.