Švara prieglaudose: kaip teisingai atlikti dezinfekciją (2)

Dezinfekcinės priemonės pasirinkimas, apie kurį rašiau praėjusį kartą, yra pats lengviausias etapas kovoje su ligų sukėlėjais. O štai pagrindinį darbą atlieka personalas, jei laikosi plovimo ir dezinfekcijos taisyklių ir moka laiku pastebėti ligų simptomus bei izoliuoti sergančius gyvūnus. Didžioji dauguma prieglaudose besidarbuojančių savanorių dezinfekciją atlieka kiekvienas pagal savo supratimą, o išties tam, kad ji būtų efektyvi ir apsaugotų gyvūnus - reikia žinoti bent kai kurias esmines taisykles bei principus. Tad šįkart - išsamiai apie tai, kas svarbu, kad dezinfekcija nenueitų „šuniui ant uodegos“.

Gyvūnų laikymo vietų plovimas ir dezinfekcija

Kaip dažnai reikia atlikti šias procedūras?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba reikalauja, kad gyvūnų globos namuose gyvūnų laikymo vietų valymas ir dezinfekcija būtų atliekami kasdien ir papildomai - prieš patalpinant gyvūną į naują narvą. Laikinus gyvūnų patalpinimo boksus ir narvelius būtina valyti ir dezinfekuoti kiekvieną kartą prieš patalpinant į juos naują gyvūną. Baigus plauti ir dezinfekuoti visas patalpoje esančias gyvūnų laikymo vietas, reikia išplauti ir dezinfekuoti patalpos grindis ir kitus paviršius, jokiais būdais nepamiršti durų rankenos ir visų kitų daiktų, prie kurių liečiamasi rankomis - netgi dezinfektorių buteliukų!

Daiktų išdėstymas

• Kiekvienai patalpai turi būti išskirtas atskiras valymo ir dezinfekcijos priemonių bei narvų inventoriaus rinkinys, kuris prieš pradedant valyti turi būti laikomas vienoje vietoje. Visos priemonės turi būti sužymėtos, kad visąlaik būtų naudojamos tik vienoje konkrečioje patalpoje.
• Daiktai neturėtų būti laikomi ant grindų arba ant narvų viršaus.
• Švarūs daiktai neturėtų būti dedami ant grindų.
• Nešvarūs daiktai neturėtų būti dedami ant švarių paviršių.

Gyvūnų saugumas

Patalpų valymo metu visi gyvūnai turi būti perkelti į kitą vietą, kad nesušlaptų ir neturėtų kontakto su dezinfekuojančiomis medžiagomis. Grąžinti gyvūnus į savo vietas galima tik po to, kai jos išdžiūsta. Deja, šios taisyklės nesilaiko dauguma prieglaudų (paveikslėlyje - tipinis atvejis), dėl ko nukenčia valymo bei dezinfekcijos kokybė. Pavyzdžiui, užpylus dezinfektorių, nelaukiama 10 minučių, kad jis spėtų suveikti, o jis tuoj pat nuplaunamas. Ar tai bus efektyvu, kovojant prieš itin atsparius ligų sukėlėjus? Kartais nutinka net ir taip, kad dėl šios taisyklės nesilaikymo nukenčia gyvūnai, o ypač jų letenėlės.

Labai svarbu, kad gyvūnai neužsikrėstų laikino perkėlimo metu. Pavyzdžiui, netoliese, kol plaunamas narvas, pririšote sergantį šunį, o vėliau toje pačioje vietoje pririšote sekantį šunį. Be abejo, kaskart dezinfekuoti dar ir tą laikiną vietelę laiko greičiausiai nebus, todėl ligų sukėlėjai gali užkrėsti antrąjį šunį, o gal ir visus sekančius, kurie pabuvos toje vietoje. Juk mikrobai nuo letenų, kailio bei su išskyromis atsiduria ant grindų, o vėliau nuo jų pakliūna ant kito gyvūno, kai šis vaikšto ar guli toje pačioje vietoje, o vėliau švarindamasis liežuviu jiems padeda patekti į vidų. Šiuo atveju laikas neturi jokios reikšmės - net ir per porą minučių sergantis gyvūnas gali išskirti į aplinką daugybę mikrobų, o kitas gyvūnas juos nepastebimai pasisavinti. Kaip matote paveikslėlyje, pririštas šuo aktyviai juda, tad mikrobai pasklinda gana dideliu spinduliu, ir prieš atvedant į tokią vietą kitą šunį, ją būtinai reikėtų dezinfekuoti.

Kad nereikėtų vargti su „laikinų vietelių“ paieška, rekomenduojama tiek kačių, tiek šunų laikymui naudoti dvipusius aptvarus/narvus. Juose abi pusės skirtos vienam gyvūnui ar jų grupei, bet valymo metu jos atskiriamos specialiai įrengtomis durelėmis, todėl gyvūnai izoliuojami vienoje pusėje, o valoma ir dezinfekuojama kita. Po to gyvūnai grąžinami į švariąją pusę ir joje izoliuojami, kol valoma ir dezinfekuojama antroji pusė. Taip iki minimumo sumažinamas kontaktas su gyvūnu ar jų grupe, kačių atveju – taip pat stresas dėl vietos pasikeitimo. O svarbiausia – išvengiama tiesioginio ir netiesioginio skirtinguose narvuose ar aptvaruose laikomų gyvūnų kontakto.

Deja, šie narvai užima daug vietos ir yra brangūs. Todėl yra ir kitokių rekomendacijų. Kačių atveju labai praverstų, jei kiekviename narve būtų laikomas dar ir boksas (skirtas tik vienam gyvūnui ir jam vienam tepriklausantis viso jo buvimo prieglaudoje metu). Katė prie bokso pripranta, todėl valymo metu jūs tiesiog ją ištraukiate uždarytą bokse. Taigi katė nepalieka mikrobų laikinoje vietoje, o taip pat jaučiasi saugi ir nestresuoja. Baigę valyti narvą, į jį įkeliate boksą ir atidarote jo dureles, kad katė galėtų išeiti. Boksą galima išimti atskirai ir taip pat išplauti bei dezinfekuoti. Jeigu narvas per mažas, kad jame tilptų boksas, bet turite jų pakankamai, tiesiog kiekvienai katei priskirkite po boksą (jį pažymėkite, kad žinotumėte, kuris kuriai), ir jį visada naudokite kaip jos laikiną „namelį“. Jį kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti reikės tik kai katė išvyks iš prieglaudos. Boksus laikykite visada toje pačioje vietoje, pvz. lentynoje po narvu.

Jei tokios galimybės nėra, galima pakaitomis naudotis dviem-trim boksais, kuriuos po kiekvieno gyvūno reikės išplauti ir dezinfekuoti. Kol bus dezinfekuojamas vienas boksas (10 minučių), galima bus naudotis kitu. Deja, tai pareikalaus iš personalo papildomo laiko ir pastangų. Geriau naudoti metalinius boksus iš virbų nei plastmasinius – juos lengviau dezinfekuoti, jie nesibraižo. Panaudojus galima tiesiog įmerkti į didelę talpą su dezinfektoriumi, o ištraukus palikti nudžiūti ant nelygaus paviršiaus.

Su mažais šunimis galima elgtis panašiai, o su didesniais reiks labiau pasistengti. Tiesiog teks arba kiekvieną šunį laikyti kitoje vietoje, o po to jas visas išplauti ir dezinfekuoti, arba laikyti vienoje vietoje, bet po kiekvieno šuns ją išplauti ir dezinfekuoti.

Be abejo, šių taisyklių svarbiausia laikytis karantinuojamų ir sergančių gyvūnų laikymo patalpose arba jei prieglaudoje siaučia kokios nors ligos epidemija. Kitais atvejais, jei gyvūnai skiepyti ir sveiki, galima jų laikytis ir ne taip griežtai.

Vis dėlto jokiais būdais nepaleiskite gyvūnų bėgioti laisvai po visą patalpą ir nelaikykite kartu vienoje vietoje, kol tvarkote jų narvus.

Laikymo vietų paruošimas plovimui

Surinkite maisto bei vandens dubenėlius ir į šiukšlių maišą išmeskite maisto likučius. Dubenėlius atidėkite plovimui. Iš kačių narvų išimkite kraiko dėžutes ir pašalinkite jų turinį į šiukšlių maišą. Kraiko dėžutes atidėkite plovimui. Į dėžę sudėkite žaislus, kad jie būtų išplauti arba išskalbti. Išimkite patiesalus ir sudėkite į polietileninį maišą skalbimui. Išmeskite į šiukšlių maišą visus vienkartinius daiktus, kitas šiukšles, taip pat šiupeliu susemkite ir išmeskite stambius organinius nešvarumus. Šluokite nekeldami dulkių, nes kai kurie mikrobai taip tik lengviau išplinta ore (pavyzdžiui, grybelio sporos yra prikibusios prie gyvūnų plaukų ir dulkių, ir šluojant kartu su jais gali pakilti į orą). Geriausia dirbti su specialiomis šluostėmis dulkėms arba drėgnomis šluotomis, nes priešingu atveju padėsite mikroorganizmams pakilti į orą.

Valymas ir plovimas

Tam, kad suveiktų dezinfekcinė medžiaga, gyvūnų laikymo vietos turi būti kruopščiai išplautos. Daugelis dezinfektorių praranda savo savybes, jei sukontaktuoja su seilėmis, išmatomis, purvu, kačių kraiku ir pan. organinėmis medžiagomis.

Pripilkite į kibirą 3,8 l karšto vandens ir įdėkite ½ arb.š. muilo arba ploviklio. Jei plovimas bus atliekamas šaltu vandeniu, jis neteks prasmės, nes riebalai pasišalina tik karštu vandeniu. Švariu vienkartiniu skudurėliu arba popieriniu rankšluosčiu, pamirkytu vandenyje, kruopščiai nuplaukite visus paviršius – ne tik grindis, bet ir sienas, lubas, kiek įmanoma visus plyšius, kampus ir sunkiai pasiekiamas vietas. Kartą į savaitę naudokitės stipria valymo priemone, kuri pašalins stipriai priskretusius ir susikaupusius riebalus. Jei reikia, prieš nušluostydami visus paviršius naudokitės šveitimo šepečiu, kad nugramdytumėte bet kokius prilipusius nešvarumus. Rekomenduojama kibire su dezinfekcine medžiaga laikyti kelis tokius šepečius. Vienu iš jų pasinaudojus šveičiant vieno gyvūno narvą, jis įmerkiamas į dezinfekcinį tirpalą, kur taps vėl higieniškas, kol tvarkysite kitus narvus, kurių kiekvieno šveitimui naudosite vis kitą šepetį. Taip išvengsite mikrobų pernešimo iš vieno narvo į kitą plovimo metu.

Naudodami švarų skudurėlį arba popierinį rankšluostį ir švarų vandenį, kruopščiai nuplaukite narvą nuo muiluoto vandens ir nusausinkite, nes kai kurie dezinfektoriai praranda savo savybes, paveikti muilų ir valymo priemonių.

Atkreiptinas dėmesys, kad plaušinių šluotų ir aukšto slėgio sistemos naudojimas kaip tik gali padėti plisti mikrobams, todėl jas reikėtų vengti naudoti arba naudoti apdairiai. Net ir plaunant aukšto slėgio prietaisu, vis tiek kas savaitę būtina rankomis nušveisti visus paviršius, naudojant stiprią valymo priemonę.

Niekada neplaukite narvų virtuvėje ar bet kokioje kitoje patalpoje, kurioje gaminamas ar valgomas maistas.

Dezinfekavimas

Dezinfekavimas, paskleidžiant tirpalą skudurėliu, iš esmės yra mažiau efektyvus nei purškiant, bet gali būti vienintele išeitimi kai kuriose situacijose, pavyzdžiui, jei patalpoje nėra nuotekų vamzdžio arba jei gyvūnas lieka narve dezinfekcijos metu. Be to, lyginant su purškimu, taip išvengiama dezinfektoriaus ir drėgmės patekimo į orą, ir sukelia mažiau triukšmo bei streso gyvūnams.

Suvilgykite švarų skudurėlį arba popierinį rankšluostį tinkamai praskiesta dezinfekcine priemone (nežinote, kokią pasirinkti? - skaitykite ankstesnį straipsnį) ir nuvalykite visus, net ir sunkiai pasiekiamus, narvo paviršius (arba užpurkškite dezinfekcinės priemonės tiesiai ant paviršių). Palikite mažiausiai 10-iai minučių.

Naudodami švarų skudurėlį ir švarų vandenį, nuvalykite narvą nuo dezinfektoriaus.

Naudodami švarų skudurėlį arba guminį valytuvą, gerai nusausinkite narvą. Dažnai manoma, kad tai nebūtina, nes kadangi mikrobų nematome plika akimi, tai atrodo, kad jų išvis nėra. Jei tik mikrobai būtų tokio dydžio kaip tarakonai, kaži ar kiltų klausimas – ar reikia po kiekvieno iš etapų (plovimo ir dezinfekcijos) viską išpilti į nutekamąjį vamzdį.

Kiekvienam narvui ir kiekvienam veiksmui (dezinfektoriaus paskleidimui, nuvalymui ir narvo nusausinimui) turėtų būti naudojami vis nauji skudurėliai ar popieriniai rankšluosčiai, todėl pasirūpinkite, kad jų būtų daug. Skudurėlius po to reikia atidėti skalbimui arba, jei prieglaudoje siautėja grybelis, parvovirusas arba panleukopenija, geriausia būtų išmesti po panaudojimo.

Laikymo vietos paruošimas gyvūnui

Į gyvūno laikymo vietą įdėkite išplautus ir dezinfekuotus dubenėlius, pripilkite švaraus vandens, įdėkite švarius ir dezinfekuotus žaislus bei išskalbtus patiesalus. Į kiekvieną narvą įleiskite tik tą gyvūną ar gyvūnus, kurie jame buvo iki plovimo (išskyrus naujų gyvūnų apgyvendinimą).

Būtų idealu, jei „juodąjį“ ir „švarųjį“ darbus atliktų skirtingi asmenys (vienas trauktų nešvarius daiktus iš narvo ir jį plautų bei dezinfekuotų, o kitas išimtų ir įleistų atgal gyvūnus bei sudėtų švarius daiktus). Jei darbą atlieka vienas asmuo, jis turėtų bent jau pakeisti pirštines prieš sudėdamas į narvą švarius daiktus, kitaip tų daiktų dezinfekcija nueis perniek. Dirbant vienam asmeniui, geriau būtų, jei patalpoje būtų iš pradžių visi narvai išplaunami ir dezinfekuojami, o tuomet, pakeitus viršutinį rūbą ir pirštines, į visus narvus sudėtas švarus inventorius.

Gyvūnų pasivaikščiojimo aikštelių dezinfekavimas

Daugelyje prieglaudų svarstoma galimybė įrengti gyvūnų pasivaikščiojimo aikšteles lauke, kurių pagrindas – tai žemė, žolė arba žvyras. Nors jos estetiškai atrodo gražiai, bet gali sukelti sveikatos problemų.

Žemės ir žolės neįmanoma dezinfekuoti jokiais dezinfektoriais, todėl tai yra puiki terpė plisti ligų sukėlėjams. Dėl šios priežasties į tokias aikšteles galima leisti tik tuos gyvūnus, kurie yra reguliariai dehelmintizuojami („nukirmėlinami“). Išmatos turėtų būti pašalintos kuo greičiau nuo jų atsiradimo. Idealiu atveju maišelis išmatoms surinkti turėtų būti padedamas toje vietoje, kur gyvūnas tupiasi, kad visos išmatos iškart sukristų į jį ir neturėtų kontakto su žeme.

Žvyras suformuoja plyšius, pro kurios skysčiai ir vanduo nuteka žemyn, todėl jis yra tinkamesnis pagrindas nei žemė. Tačiau dėl daugybinių paviršių ir plyšelių, kuriuose plinta organinės nuosėdos, žvyro neįmanoma dezinfekuoti. Todėl prieš leidžiant gyvūnus ant žvyro, jie taip pat turi būti dehelmentizuoti, o išmatas reikia surinkti kuo greičiau. Siekiant vykdyti išties efektyvią ligų prevenciją, žvyras turėtų būti periodiškai surenkamas ir pakeičiamas nauju.

Šuniukų negalima vesti į lauką, kol jiems nebus atlikta dehelmintizacija ir skiepai. Taip pat ant nedezinfekuojamų paviršių neturėtų būti vedžiojami sergantys gyvūnai, net ir tie, kuriems pasireiškė kad ir nesunkus viduriavimas. Šis požymis gali būti dėl infekcinės ligos.

Skaitykite toliau: Švara prieglaudose: kaip dezinfekuoti daiktus

------------

Informacija paruošta pagal:


Miranda Spindel, DVM, MS and Kathleen Makolinski, DVM: Alphabetical Resource of Shelter Medicine Topics

Lila Miller, D.V.M., Sr. Director, Animal Sciences ASPCA: Sanitation in the Animal Shelter

Lila Miller, D.V.M., Sr. Director, Animal Sciences ASPCA: Sanitation in the Animal Shelter - Part II