Grupinio kačių laikymo prieglaudoje įtaka naminių kačių elgsenai

Šį kartą pateikiu mokslinį straipsnį, verstą iš anglų kalbos. Straipsnio autorė - Caroline Monk, originalus jo pavadinimas - "The effects of group-housing on the behaviour of domestic cats (Felis Sylvestris Catus) in an animal shelter".

Santrauka

Šio darbo metu buvo tiriama kačių laikymo grupėmis įtaka naminių kačių stresui ir elgsenai prieglaudoje. 24 vienerių metų amžiaus ir vyresnės katės buvo stebimos Tompkinso apygardos SPCA prieglaudoje tris dienas iš eilės. Jų elgsena buvo nuolat fiksuojama. Taip pat buvo užfiksuoti duomenys apie kačių tankį kambaryje ir buvimo prieglaudoje laiką. Siekiant išsiaiškinti grupinio laikymo įtaką kačių elgsenai su žmonėmis, atskirai 29 kačių grupei iš tos pačios prieglaudos kas mėnesį keturių mėnesių buvo atliekamas temperamento testas.

Prieglaudos gyvūnų laikymas: grupėmis ar atskirai?

Neseniai rašiau apie tai, kaip paskirstyti ir suplanuoti patalpas skirtingos sveikatos būklės gyvūnams, o šį kartą norėčiau labiau akcentuoti apie tose patalpose laikomų gyvūnų grupavimą. Ar galima juos įkurdinti kartu, ar visgi kiekvieną atskirame narvelyje?
Deja, labai dažnai prieglaudos nepakankamai skiria dėmesio šiam klausimui, o ypač kai nejučiomis ima stigti vietos naujiems globotiniams - tuomet stengiamasi juos kaip nors sutalpinti po du, po tris ir daugiau, kad tik daugiau sutilptų. O pasekmės? Neišvengiamai ligos, kurios prieglaudose gali plisti ypač lengvai ir greitai, jei tam susidaro palankios sąlygos (tame tarpe ir per didelis gyvūnų skaičius).
Norint to išvengti, tereikia laikytis kelių nesudėtingų taisyklių.

Prieglaudos patalpų paskirstymas gyvūnams

Šį kartą norėčiau papasakoti apie tai, kokios patalpos turėtų būti prieglaudoje ir kokias gyvūnų grupes būtina atskirti vienas nuo kitų, kad tai padėtų išvengti infekcinių ligų plitimo prieglaudoje, apsaugotų sveikus gyvūnus nuo kontakto su sergančiais, netgi tais, kurių klinikiniai požymiai dar neišryškėję, nors jie jau ir yra užsikrėtę ir platina ligas. Tai yra vienas iš svarbiausių prevencijos būdų apriboti, sumažinti gyvūnų sergamumą prieglaudoje.

Nors principai yra paprasti kaip penki rankos pirštai, deja, jų laikosi toli gražu ne visos prieglaudos, o tai yra viena iš didelio gyvūnų sergamumo jose priežasčių. Kai naujai patekę gyvūnai iškart apgyvendinami krūvoje su kitais prieglaudos globotiniais, nėra ko stebėtis, kai vieną dieną visi suserga kokia nors bjauria liga. Užtenka vieno sergančio gyvūno, o pasekmės gali būti labai ir net labai sunkios - tiek gyvūnų gerovės, tiek finansine ir netgi įvaizdžio prasme. Kartais dėl tokių klaidų tenka atsisveikinti su didele dalimi prieglaudos gyvūnų, o ir užtikrinti, kad naujiems šeimininkams atiduodamas gyvūnas nėra sergantis, tokiais atvejais būna labai sunku. Juk kai kurios ligos išryškėja ne iškart, kaip, pavyzdžiui, grybelis (dermatofitozė).

Beje, tinkamas gyvūnų paskirstymas taip pat padeda gyvūnams išvengti streso, o tai irgi labai svarbu, palaikant jų sveikatą ir atsparumą ligoms.