Prieglaudos gyvūnų laikymas: grupėmis ar atskirai?

Neseniai rašiau apie tai, kaip paskirstyti ir suplanuoti patalpas skirtingos sveikatos būklės gyvūnams, o šį kartą norėčiau labiau akcentuoti apie tose patalpose laikomų gyvūnų grupavimą. Ar galima juos įkurdinti kartu, ar visgi kiekvieną atskirame narvelyje?
Deja, labai dažnai prieglaudos nepakankamai skiria dėmesio šiam klausimui, o ypač kai nejučiomis ima stigti vietos naujiems globotiniams - tuomet stengiamasi juos kaip nors sutalpinti po du, po tris ir daugiau, kad tik daugiau sutilptų. O pasekmės? Neišvengiamai ligos, kurios prieglaudose gali plisti ypač lengvai ir greitai, jei tam susidaro palankios sąlygos (tame tarpe ir per didelis gyvūnų skaičius).
Norint to išvengti, tereikia laikytis kelių nesudėtingų taisyklių.

Karantinuojami ir sergantys gyvūnai

Naujai į prieglaudą patekę gyvūnai, kurių sveikatos būklė dar nežinoma (net jeigu jie atrodo sveiki, kai kurios ligos gali „išlįsti“ tik po kelių dienų), bei sergantys gyvūnai VISADA turi būti laikomi tik po vieną narve, kad negalėtų tiesiogiai kontaktuoti su kitais toje pačioje patalpoje esančiais gyvūnais. Išimtis gali būti taikoma žindančioms patelėms su jaunikliais.
Labai dažnai klaidingai manoma, kad vienodomis ligomis sergantys gyvūnai gali būti laikomi kartu, tačiau tai yra didžiulė klaida. Visų pirma, vienodus ligų simptomus gali sukelti skirtingi ligų sukėlėjai, todėl patalpinę, pavyzdžiui, porą viduriuojančių šunų į vieną narvą, situaciją galite tik komplikuoti, nes jie „pasidalins“ skirtingais viduriavimą sukeliančiais virusais arba bakterijomis. Visų antra, kiekvienas gyvūnas sveiksta skirtingu greičiu, todėl labiau sergantis gyvūnas gali stipriau platinti ligos sukėlėjus, kurie neleis greičiau pasveikti kitiems kartu laikomiems gyvūnams. Trečias svarbus aspektas - jūs negalite tinkamai stebėti kiekvieno gyvūno sveikatos būklės - kiek kiekvienas iš jų suvartoja vandens ar maisto, kas iš jų kaip dažnai tuštinasi ir pan.
Tai yra labai svarbios priežastys, dėl kurių sergančius gyvūnus, nepriklausomai nuo jų susirgimo, visada laikykite tik individualiuose narveliuose.

Žindančios patelės su jaunikliais

Kiekviena patelė su savo jaunikliais turi būti laikoma atskirame narve, idealiu atveju netgi kitose patalpose nei likusieji prieglaudos gyvūnai. Naujai patekusius į prieglaudą jauniklius, dar nesugebančius savarankiškai maitintis, geriausia įkurdinti tik į skiepytos žindančios patelės be jauniklių narvą. Kitais atvejais, kai mažyliai patalpinami į narvą, kuriame yra neskiepyta patelė arba/ir žindantys jaunikliai, kyla labai didelė rizika užkrėsti juos ligomis, kurios ypač pavojingos (ir dažniausiai pražūtingos) mažyliams. Jeigu naujai atvykę jaunikliai yra akivaizdžiai sergantys, juos patalpinti prie kitų neskiepytų gyvūnų draudžiama.

Savarankiški jaunikliai iki 6 mėn.

Turi būti laikomi atskirai nuo suaugusių gyvūnų. Sveiki ir praėję karantinavimo periodą, atidavimo patalpose jie gali būti laikomi kartu su kitais tos pačios rūšies jaunikliais grupėmis iki 20 kačiukų arba 6 šuniukų (Veterinarijos reikalavimai gyvūnų globos namams, 57.2 str.).

Nekastruoti patinai ir nesterilizuotos patelės

Priešingų lyčių subrendę nekastruoti atstovai negali būti laikomi kartu.

Suaugusios katės

Grupuojant suaugusias kates, labai svarbu atsižvelgti į jų charakterio savybes. Katės yra teritorijos gyvūnai, ir joms kitų kačių buvimas šalia nererai sukelia stresą, ypač kai jos yra arti ir yra matomos, todėl geriausia išdėstyti narvus taip, kad katės nematytų vienos kitų.
Sveikos, karantinavimo laikotarpį praėjusios, sutariančios su kitomis gentainėmis katės gali būti laikomos grupėmis iki 15 (Veterinarijos reikalavimai gyvūnų globos namams, 57.2 str.).
„All in - all out“ principas
Taip pavadintas gyvūnų grupavimo principas, kada į gyvūnų grupei skirtą vietą (pavyzdžiui, kačių kambarį), vienu metu patalpinami visi grupiniam laikymui iš anksto parinkti gyvūnai, ir jų sudėtis nebekeičiama, t.y. į suformuotą grupę nauji gyvūnai nebeįleidžiami, net jeigu joje ir atsilaisvino vietų. Grupės gyvūnai visąlaik laikomi kartu, o jei grupė sumažėja (dalis gyvūnų buvo atiduoti), jie gali būti visi perkeliami į mažesnę laikymo vietą, erdviąją užleidžiant naujai gyvūnų grupei.
Šis principas yra svarbus todėl, kad gyvūnų grupėje būna jau nusistovėjusi hierarchija ir aiški kačių grupės sveikatos būklė, o naujokai gali sukelti stresą senbuvėms katėms, o juk stresas silpnina imunitetą. Be to, į sveikų kačių grupę netyčiomis gali patekti užkratą nešanti katė, kuri juo užkrėstų visą grupę.
Parinkdami kates grupiniam laikymui, pažiūrėkite, kokios katės bus apgyvendinamos kartu. Pasistenkite, kad jos būtų panašaus amžiaus. Jeigu laukinės ir „asocialios“ katės bus laikomos šalia prijaukintų ir atsipalaidavusių kačių, pirmųjų streso sukeliamas kvapas ir skleidžiami garsai išgąsdins ramiąsias kates.

Nuolat stebėkite kates, kad laiku pamatytumėte baimės požymius. Kačių laikymas grupėmis dažniausiai sumažina joms stresą, tačiau, jeigu grupė yra per didelė arba jeigu katės ima tarpusavyje nesutarti, tokia grupės atmosfera gali tapti blogesnė nei katėms gyvenant atskiruose narvuose.
Būtinai pasirūpinkite, kad grupėje laikomos katės turėtų savo kampelį pasislėpti, pailsėti ir pabūti atskirai.

Suaugę šunys

Sveiki, karantinavimo laikotarpį praėję, sutariantys su kitais gentainiais šunys gali būti laikomi grupėmis iki 6 (Veterinarijos reikalavimai gyvūnų globos namams, 35 str.).