Grupinio kačių laikymo prieglaudoje įtaka naminių kačių elgsenai

Šį kartą pateikiu mokslinį straipsnį, verstą iš anglų kalbos. Straipsnio autorė - Caroline Monk, originalus jo pavadinimas - "The effects of group-housing on the behaviour of domestic cats (Felis Sylvestris Catus) in an animal shelter".

Santrauka

Šio darbo metu buvo tiriama kačių laikymo grupėmis įtaka naminių kačių stresui ir elgsenai prieglaudoje. 24 vienerių metų amžiaus ir vyresnės katės buvo stebimos Tompkinso apygardos SPCA prieglaudoje tris dienas iš eilės. Jų elgsena buvo nuolat fiksuojama. Taip pat buvo užfiksuoti duomenys apie kačių tankį kambaryje ir buvimo prieglaudoje laiką. Siekiant išsiaiškinti grupinio laikymo įtaką kačių elgsenai su žmonėmis, atskirai 29 kačių grupei iš tos pačios prieglaudos kas mėnesį keturių mėnesių buvo atliekamas temperamento testas.

Buvo pastebėtas streso sumažėjimas katėms, kurios prieglaudoje išbuvo ilgiau kaip 8 mėnesius. Šių kačių buvo mažesnis neigiamos (agresyvios ar gynybinės) elgsenos koeficientas, lyginant su visomis bendravimo formomis, jos miegojo normalesnį laiko kiekį, nepasižymėjo švarinimosi procedūrų ir judėjimo slopinimu. Kačių skaičius kambaryje koreliavo su aktyvumo lygio padidėjimu ir sumažėjusiu miego laiku, nes didesni kambariai sulaukdavo didesnio prieglaudos lankytojų dėmesio. Neigiamos elgsenos atvejai teigiamai koreliavo su laiku, skirtu maitinimuisi, nes tam, kad katės galėtų prieiti prie bendro dubenėlio su maistu, jos turėjo atsisakyti vengimo elgesio. Katėms atlikto temperamento testo rezultatai skirtingais mėnesiais nebuvo ženkliai skirtingi.

Rezultatai rodo, kad patekimas į prieglaudą katėms sukelia stresą, o pritapimas prie grupinio laikymo užtrunka ilgiau nei 8 mėnesius. Buvimas grupėje keturių mėnesių laikotarpiu nepaveikė kačių temperamento santykiuose su žmonėmis.

1. Įvadas

Siekiant pagerinti beglobių gyvūnų gerovę, prieglaudose stengiamasi praturtinti laikymo vietas. Vienas pagrindinių pokyčių kačių laikyme – tai perėjimas nuo laikymo po vieną gyvūną atskiruose narvuose prie grupinio kačių laikymo bendruose kambariuose. Buvo manoma, kad toks pokytis pagerins kačių aplinką, suteikdamas daugiau erdvės ir galimybių bendrauti su tos pačios rūšies gentainiais. Tačiau laikymas grupėmis gali suteikti daugiau streso nei praturtinti aplinką. Natūraliai grupėmis bendraujančios katės dažniausiai yra tam tikru būdu susijusios arba imtos auginti kartu jauno amžiaus. Tai yra pagrindinė problema įprastose prieglaudos kačių grupėse, nes jos būna sudarytos iš nesusijusių suaugusių gyvūnų, turinčių skirtingą socializacijos patirtį. Be to, tokios grupės yra nuolat besikeičiančios, nes kai kurioms katėms randami nauji šeiminninkai, o kai kurios yra naujai priimamos į prieglaudą, todėl negali susidaryti stabili grupė su dominantine hierarchija. Šiame darbe tiriama grupinio kačių laikymo įtaka prieglaudos kačių gerovei, analizuojant jų elgseną. Iškelta hipotezė, kad kelių mėnesių bėgyje katės prisitaikys prie prieglaudos aplinkos, bet ilgesnis nei 8 mėnesių buvimas grupėje su kitomis katėmis sąlygos lėtinio streso požymių, tokių kaip letargija ir anoreksija, atsiradimą. Taip pat daroma prielaida, kad buvimas grupėje prieglaudos sąlygomis paveiks kačių temperamentą žmonių atžvilgiu. Be to, manoma, kad kuo ilgiau prieglaudoje pasiliks katės, kurių socializacija su žmonėmis buvo gera, tuo jos taps mažiau draugiškos, o tos, kurios buvo menkai socializuotos – kasdien jas lankančių savanorių pastangų dėka taps draugiškesnės.

2. Literatūros apžvalga

Naminės katės tampa vis populiaresnės augintinės – jas laiko 32,4% Jungtinių Amerikos Valstijų namų ūkių, vidutiniškai kiekvienam iš jų tenka po 2,2 kates. Remiantis Amerikos veterinarijos gydytojų asociacijos duomenimis, šiuo metu JAV yra 81 721 000 kačių. Tačiau blogoji tokio populiarumo pusė yra ta, kad kiekvienais metais daugybė jų patenka į gyvūnų prieglaudas. Senesnės ir mažiau patrauklios katės prieglaudoje gali praleisti ilgą laikotarpį iki kol joms bus rasti nauji šeimininkai. Kuo ilgiau gyvūnas užsibūna prieglaudoje, tuo didesnė tikimybė, kad jis susirgs ir mirs (Gourkow, Fraser, 2006). Todėl turėtų būti sutelktos visos pastangos, kad prieglaudos aplinka skatintų gyvūnų atidavimą, tačiau tuo pačiu nekompromituotų jos globotinių gerovės.

Broom (1988) gyvūno gerovę apibrėžia kaip jo būklę, atsižvelgiant į jo gebėjimą susidurti su aplinka. Fizinis skausmas ir susilpnėjusi sveikata yra ne vieninteliai blogos gerovės rodikliai. Vienas iš pagrindinių rodiklių, įtakojančių gyvūno gerovę, kuris gali būti ne visiškai atpažintas – tai stresas. Jis pasireiškia tada, kai gyvūno aplinka pernelyg išsekina jo kontrolės sistemas, taip sumažindama jo sveikatingumą. Stresas ir apskritai gerovė gali būti tiksliai įvertinti, tiriant fiziologinius ir elgsenos duomenis. Šis tyrimas yra sutelktas ties elgsenos analize, vertinant stresą ir gerovę.

Nepakankamą gerovę atspindintys elgsenos požymiai gali būti tokie kaip stereotipinis elgesys, netinkama linkme nukreiptas elgesys, tos pačios rūšies gentainių užpuolimas ir normalaus elgesio slopinimas. Stereotipinis elgesys yra nuolat pasikartojantis, akivaizdžiai betikslis elgesys (Houpt, 2005). Nors jis gali būti geras streso rodiklis kitoms rūšims, pavyzdžiui, kai karvės susuka liežuvį vamzdeliu, tačiau katėms stereotipinis elgesys nebūdingas. Nepakankamos gerovės rodiklis kačių atveju yra normalaus elgesio slopinimas (Ottway, Hawkins, 2003). Laipsnis, kuriuo slopinamas normalus elgesys, gali būti siejamas su gerovės nepakankamumo lygiu (Broom, 1988).

Vertinant gyvūno gerovę, svarbu atsižvelgti į visus jo biologijos aspektus. Penkios gyvūnų teisės yra gairės optimaliai žemės ūkio gyvūnų gerovei (Farm Animal Welfare Council, 2007). Jos taip pat gali būti taikomos vertinant kačių gerovę (Rochlitz, 2005), ir yra šios:

1. Aprūpinimas visaverte mityba ir vandeniu.
   
2. Aprūpinimas tinkama aplinka.
   
3. Sveikatos priežiūros užtikrinimas.
   
4. Laisvė elgtis natūraliai pagal prigimtį.
   
5. Apsauga nuo veiksnių, galinčių sąlygoti baimę ir stresą. 

Kiekvienas iš šių punktų yra būtinas kačių gerovei ir turi ryšį su kitais punktais. Pavyzdžiui, net pati geriausia sveikatos priežiūra gali būti beprasmė, jei katė išgyvena stresą ir dėl to susilpnėja jos imuninė sistema. Be to, daugelis situacijų prieglaudoje savaime sukelia katėms stresą, tad penktajį punktą užtikrinti sunku. Dėl šios priežasties kačių apgyvendinimas turi būti suplanuotas taip, kad užtikrintų optimalią aplinką, atsižvelgiant į penkias paminėtas teises; jis turėtų būti toks, kad mažintų stresą ir leistų pasireikšti natūraliam elgesiui.

Viena problema, laikantis penkių teisių kačių atžvilgiu, yra ta, kad labai diskutuotina, koks iš tikrųjų yra natūralus katės socialinis elgesys ir struktūra. Anksčiau buvo manoma, kad naminės katės pirmenybę teikia gyvenimui pavieniui, bet gali gyventi grupėmis, jei tai padeda geriau apsirūpinti maistu (Laundre, 1977). Taip pat buvo manoma, kad tokiose grupėse nesusidaro jokia dominantinė hierarchija (van den Bos, 1998), o jei ir susidaro – tai tik tarp patelių (Launde, 1977). Dabar manoma, kad naminės katės yra socialios ir gyvena pavieniui tik tuo atveju, jei nepakanka maisto išteklių. Katės, gyvenančios grupėmis, buvo sveikesnės dėl bendros jauniklių priežiūros (Bradshaw, 1992), o katinai – dėl galimybės poruotis su tomis pačiomis partnerėmis. Šioms socialinėms grupėms priklausančios katės atpažįsta viena kitą ir turi vidinę struktūrą, paremtą ryšiais pagal motinos liniją (Crowell-Davis ir kt., 2004). Patinai taip pat suformuoja stabilias dominantines hierarchijos struktūras (Podberscek ir kt., 1991) ir netgi stiprius nekonkurencinius ryšius. Dėl tokios hierarchijos ir pripažinimo kitos katės yra netoleruojamos, ir grupė jų atžvilgiu elgiasi agresyviai. Trys - keturios katės dažniausiai turi paprastą linijinę hierarchiją, tuo tarpu didesnės grupės sudaro sudėtingesnę struktūrą, būdingą daugumos žinduolių socialinėms grupėms (Crowell-Davis ir kt., 2004). Natūralios kačių biologijos išmanymas yra svarbus, kuriant tokią prieglaudos sistemą, kuri užtikrintų visas penkias teises. Nors laukinės ir laisvai gyvenančių kačių aplinkos sąlygos yra toli gražu ne idealios šių gyvūnų gerovės atžvilgiu, tačiau jos suteikia informacijos apie tai, ką gyvūnai labiau mėgsta (Broom, 1988), o tai yra svarbu kuriant gerovės principus atitinkančias sąlygas nelaisvėje.

Tradiciškai prieglaudos, skirtos beglobėms ar priduotoms katėms, buvo suprojektuotos, atsižvelgiant į ligų prevenciją ir tai, kad būtų lengvai valomos. Šiaurės Amerikoje katės dažniausiai buvo laikomos nerūdijančio plieno narveliuose su ribotai praturtinta aplinka. Vis dėlto dabar yra pripažinta, kad tokio tipo skurdi aplinka ne tik sumenkina gyvūnų gerovę, bet ir stabdo ligų prevenciją, nes dėl streso nusilpsta kačių imuninė sistema. Be to, nustatyta, kad dėl skurdžios aplinkos sumažėja gyvūnų atidavimas naujiems šeimininkams, lyginant su praturtinta aplinka. Taip yra dėl to, kad dauguma naujųjų šeimininkų renkasi žaismingas, linksmas ir atsipalaidavusias kates (Gourkow, Fraser, 2006). Mažiau stresuojančios katės gali būti draugiškesnės, todėl labiau patinka potencialiems šeimininkams (Turner, Bateson, 2000).

Prieglaudos kačių streso lygiui įtakos turi daug faktorių. Pastovi ir nuspėjama pažįstamo personalo priežiūra buvo nustatyta kaip svarbiausias faktorius, mažinant stresą laboratorinėms katėms (Carlstead ir kt., 1993). Kitas svarbus faktorius, mažinant stresą, yra apgyvendinimo sąlygų pagerinimas. Buvo įdėta daug įvairių pastangų, siekiant praturtinti prieglaudos narvus ir padaryti juos „draugiškesnius katėms“. Viena specifinė aplinkos detalė, itin svarbi bet kokioje katės laikymo vietoje – tai vieta pasislėpti. Buvo nustatyta, kad galimybė pasislėpti ženkliai sumažina stresą pavieniui laikomoms katėms, o be to, priešingai daugumos nuomonei, galimybė pasislėpti neturėjo neigiamo poveikio šių kačių atidavimų greičiui (Kry, Casey, 2007). Kiti dalykai, praturtinantys aplinką, yra langai, užtikrinantys natūralų apšvietimą, narvų pakėlimas virš grindų lygio ir garso izoliacija (McCobb ir kt., 2005).

Vienas pagrindinių pokyčių, atliktų siekiant praturtinti kačių apgyvendinimą prieglaudose, buvo perėjimas nuo laikymo po vieną atskiruose narvuose prie kačių grupių laikymo kambariuose. Buvo manoma, kad šis pokytis pagerins kačių aplinką, suteikdamas daugiau erdvės ir galimybių bendrauti su tos pačios rūšies gentainiais. Taip pat manoma, kad tokiu būdu daugiau kačių yra atiduodamos naujiems šeimininkams, nes sukuriama patrauklesnė atmosfera, o potencialūs šeimininkai gali tiesiogiai bendrauti su katėmis. Tačiau laikymas grupėmis gali suteikti daugiau streso nei praturtinti aplinką. Akivaizdžiausia problema, laikant kates grupėmis, yra ta, kad katės priverstinai atsiduria nenatūralioje socialinėje struktūroje. Kačių kolonijose santykiai susiformuoja, esant ryšiui ir ankstyvai socializacijai tarp kačių. Jei kita katė ir būtų priimta į grupę, tai įvyktų tik pamažu ku-riant artimus ryšius (Crowell-Davis ir kt., 2004). Net jei katės visą gyvenimą pragyveno kartu vienuose namuose, tos pačios vados katės, lyginant su nesusijusiomis, skiria daugiau laiko tarpusavio kontaktui, kartu prausiasi, miega ir maitinasi (Bradshaw, Hall, 1999). Tai yra pagrindinė problema prieglaudos kačių grupėje, sudarytoje iš nesusijusių suaugusių gyvūnų, turinčių skirtingą socializacijos patirtį. Be to, tokios grupės yra nuolat besikeičiančios, nes kai kurioms katėms randami nauji šeimininkai, o kai kurios yra naujai priimamos į prieglaudą. Nenustatyta, kad katės turėtų kokius nors pokonfliktinius susitaikymo mechanizmus, todėl jeigu negali susiformuoti stabili grupė su dominantine hierarchija, svarbiausiais mechanizmais tampa tarpusavio vengimas ir pakantumas (van de Bos, 1998). Tokios elgesio formos ne visada įmanomos perpildytose prieglaudose, dėl to atsiranda neigiamų bendravimo formų ir sustiprėja patiriamas stresas.

Tirdamas pavienio ir grupinio laikymo sąlygas, Ottway ir Hawkins (2003) stebėjo kates, laikomas grupėmis po 33-65 individus. Šios katės gyveno tipinėmis prieglaudos sąlygomis, ir grupėse nuolat vyko gyvūnų kaita. Buvo nustatyta, kad, bendrai imant, jos išgyveno didesnį stresą negu katės, laikomos po vieną. Be to, tik anksčiau kartu gyvenusios katės rodė tarpusavio prisirišimo ženklus, pavyzdžiui, kartu miegojo viename guolyje. Kito tyrimo metu nustatyta, kad, laikant kates stabiliose grupėse, jų streso lygį nulemia gyvūnų tankis (Kessler, Turner, 1999a). Šio tyrimo metu stresas buvo įvertinamas, analizuojant kačių pozą. Kai tankis viršydavo 0,6 gyvūnų/m2 reikšmę, visos katės buvo „šiek tiek įsitempusios“. Grupinio laikymo sėkmę taip pat atspindėjo ir kačių socializacijos laipsnis. Kritinis laikotarpis socializacijai su gentainiais ir žmonėmis yra tarp antros ir aštuntos savaitės nuo gimimo (Jongman, 2007). Katės, šiuo laikotarpiu nepatiriančios atitinkamų santykių su savo gentainėmis, tampa asocialios ir netinkamai reaguoja į kitas kates. Šios reakcijos gali būti padidinta agresija gentainių ar žmonių atžvilgiu arba ekstremali jų baimė (Crowell-Davis ir kt., 2004). Tokios prastai socializuotos katės, laikomos grupėse, patyrė didesnį stresą negu socializuotos katės ir neigiamai veikė kitų grupės narių streso lygį (Kessler, Turner, 1999b).

Nepaisant paminėtų laikymo grupėmis trūkumų, daug prieglaudų ir gyvūnų elgesio specialistų vis tiek palaiko tokį kačių apgyvendinimo būdą. Grupinis laikymas ne visais atvejais neigiamai paveikia kačių gerovę. Remiantis Kessler ir Turner (1997) sukurtu „Kačių streso vertinimo testu“ (Cat-Stress-Score), Gourkow ir Fraser (2006) nustatė, kad grupėmis laikomos katės pasižymėjo mažesniu streso lygiu negu laikomos skurdžiuose vienviečiuose narveliuose ir tokiu pačiu streso lygiu, kaip ir katės, laikomos vienviečiuose narveliuose su praturtinta aplinka. Tačiau vis dėlto tarp grupėmis laikomų kačių pastebėta ir neigiamų susidūrimų. Kessler ir Turner (1999a) nustatė, kad tiek grupėmis, tiek pavieniui laikomų kačių streso lygis po pirmų dviejų savaičių nuo patekimo į prieglaudą sumažėjo vienodai. Tačiau šiuo atveju prieš atliekant tyrimą iš grupių buvo pašalintos nesocializuotos katės, o grupių sudėtis liko nepakitusi viso tyrimo laikotarpiu. Tokios sąlygos yra praktiškai neaptinkamos daugumoje prieglaudų, kuriose nuolatinis naujų kačių patekimas ir noras surasti namus kuo didesniam skaičiui gyvūnų trukdo formuoti stabilias grupes.

Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar ilgesnis buvimas grupėmis veikia kačių gerovę, ir kaip su laiku keičiasi jų elgesys grupėse. Taip pat buvo atsižvelgta į tankio, lyties ir grupėje esančių gyvūnų skaičiaus įtaką kačių elgsenai. Buvo iškelta hipotezė, kad vos patekus į prieglaudą, pasikeis katės normalus laiko paskirstymas įvairioms veikloms, ženkliai sumažės aktyvumas ir bus slopinamas rūpinimosi savimi elgesys. Taip pat buvo manoma, kad su laiku elgesys taps normalus; be to, katės, kurios prieglaudoje laikomos 8 mėnesius ir ilgiau, pasižymės mažesniu aktyvumu, sąlygotu lėtinio streso. Galiausiai, šio darbo metu tirta, ar kačių laikymas grupėmis turi įtakos jų elgesiui su žmonėmis. Daroma prielaida, kad su laiku menkai socializuotų kačių elgesys pagerės dėl pripratimo prie nuolatinės žmonių priežiūros, o socializuotų kačių – pablogės dėl streso, kurį sukelia nenuosekli priežiūra ir besikeičiantys prižiūrėtojai.

3. Priemonės ir metodai

Gyvūnai ir aplinka

Elgesiui tirti buvo stebimos dvidešimt keturios katės Tompkinso apygardos SPCA prieglaudoje. Toje pačioje prieglaudoje atskira 29 kačių grupė buvo panaudota temperamento testo tyrimui. Visos tirtosios katės buvo atiduotos į prieglaudą šeimininkų arba rastos beglobės, tačiau pagal šiuos duomenis katės nei viename tyrime nebuvo atskirtos. Po skirtingo karantinavimo laikotarpio vienviečiuose narveliuose kiekviena prieglaudos katė buvo atsitiktine tvarka paskirstyta į vieną iš 20-ies grupinio laikymo kambarių. Kambariai buvo parenkami atsitiktine tvarka, atsižvelgiant į juose esantį laisvų vietų skaičių. Vėlesni perkėlimai į kitus kambarius buvo atlikti arba sąmoningai, arba atsitiktinai. Sąmoningai katės buvo perkeliamos siekiant išvengti konfliktų arba jei buvo manoma, kad kitoje vietoje jos bus labiau pastebėtos prieglaudos lankytojų. Tačiau dažnai katės buvo perkeltos į kitus kambarius atsitiktinai – kambarių valymo metu arba dėl lankytojų veiksmų. Kambariuose stebėtos katės buvo tarpusavyje nesusijusios ir apgyvendintos kartu jau būdamos suaugusios.

Grupinio laikymo kambarių plotas buvo nuo 1,78 m2 iki 6,51 m2, juose buvo laikoma maždaug nuo 3 iki 9 kačių (1 pav.).

1 pav. Grupinio laikymo kambarių, stebėtų Tompkinso apygardos SPCA prieglaudoje, išplanavimas

Katės galėjo laisvai judėti po kambarį ir tarpusavyje sąveikauti. Visuose kambariuose buvo bent po dvi kraiko dėžutes, du guolius, dubenėlis maistui ir dubenėlis vandeniui. Kambarių aplinkos praturtinimui juose buvo įvairaus tipo ir kiekio daiktai. Visuose didesniuose kambariuose buvo po tris laipynes. Kiti daiktai, praturtinantys aplinką, buvo dėžės slėpimuisi, kėdės, papildomi gultai, draskyklės ir žaislai, pavyzdžiui, kamuoliukai. Šie daiktai įvairavo skirtinguose kambariuose, tačiau šiame tyrime nebuvo fiksuojami.

Kadangi daugumos kačių tikslus amžius buvo nežinomas, jis varijavo nuo vienerių iki 11 metų. Buvo stebėta 16 patelių ir 8 patinai. Šie gyvūnai, prieš patekdami į prieglaudą, skyrėsi socializacijos su gentainiais ir žmonėmis laipsniu. Stebėjimui katės buvo parinktos atsitiktinai, atsižvelgiant tik į buvimo prieglaudoje laiką ir kuriame kambaryje jos buvo patalpintos. Temperamento testui katės buvo parinktos visiškai atsitiktine tvarka, atsižvelgiant į kambarį ir ant jo durų esančios kortelės vietą.

Stebėjimai

Kiekviena katė buvo gyvai stebima tris dienas iš eilės po vieną valandą tam tikru laiku popiet. Kiekvieną dieną šis laikas buvo kitoks. Apibendrinant, pirmąją dieną katės buvo stebimos apie 12 val. dienos, antrąją dieną – apie 14 val. ir trečiąją dieną – apie 16 val. Tokiu metu lankytojai dažnai užeidavo į kambarius, tad buvo stebimas ir kačių elgesys su jais. Šio proceso nebuvo galima išvengti, nes tyrimas buvo atliekamas veikiančioje prieglaudoje. Stebėtoja visą laiką buvo už kambario ribų, pakankamai toli, kad katės jos nepastebėtų. Stebėtoja nesąveikavo su katėmis ir neužeidavo į kambarį stebėjimų metu.

Stebėjimo technika buvo nuolatinis katės buvimo vietos, aktyvumo, pozos ir bendravimo fiksavimas kiekvieną minutę. Kiekviena išreikšta katės elgesio forma buvo užrašyta, naudojant santrumpas. Jei elgesys buvo momentinis, jis buvo užfiksuojamas tą minutę, kada įvyko. Jei elgesys truko ilgiau kaip 10 sekundžių, jis buvo traktuojamas kaip būklė. Laikas, kurį truko būklė, buvo fiksuojamas piešiant tiesią liniją per tiek minučių, kiek truko elgesys. 2 pav. pavaizduotas elgesio fiksavimui naudotos lentelės pavyzdys.

Nors šiuose stebėjimuose ir buvo apibūdinta kačių poza, tačiau ji nebuvo sistemiškai analizuojama ir neturėtų būti painiojama su tokiais metodais kaip kačių streso testas (Kessler, Turner, 1999). Pozos įvertinimas buvo naudojamas tik kaip komponentas, apibūdinant elgesį, pagal kurį jau savo ruožtu buvo vertinamas stresas.

Temperamento testai

Kačių temperamentas buvo įvertintas, naudojantis Kelley Bollen (Tompkinso apygardos SPCA prieglauda) parengtu „Kačių elgsenos vertinimo“ testu (žr. A priedą). Pirmą kartą kačių temperamentas buvo vertinamas 0-inį mėnesį, tuomet vėl po 1 mėnesio, 2 mėnesių ir 3 mėnesių. Naujiems šeimininkams atiduotos arba susirgusios katės nebuvo pakartotinai testuojamos, todėl pirmą kartą testą praėjo 29 katės, po mėnesio – 20 kačių, po dviejų – 10 kačių, ir, galiausiai, po trijų mėnesių – tik 5 katės.

Visas kates tyrė ta pati eksperimentuotoja nuoseklia tvarka. Pirmiausiai ji įeidavo į kambarį ir tyliai pritūpdavo. Jei katė neprieidavo per 10 sekundžių, ji katę pakviesdavo. Jei pakviesta katė per 10 sekundžių neprieidavo, eksperimentuotoja pati prieidavo prie katės. Jei katė toleravo, kad ją ima ant rankų, ji būdavo perkeliama į atskirą kambarį, kur buvo atliekama likusi testo dalis (žr. A priedą). Visi testai kiekvienai katei buvo atliekami tiksliai tokia pačia tvarka tame pačiame kambaryje ir naudojant tą pačią įrangą.

Duomenų apskaičiavimas

Laiko skaičiavimas

Grumingui, miegojimui, ėdimui skirto laiko minutės per valandą bei laikas, praleistas ant grindų, buvo sumuojamas, sudedant kiekvieno stebėjimo seanso bendrą minučių skaičių ir padalinant rezultatą iš trijų, kad būtų gautas vidutinis minučių per valandą skaičius.

Tarpusavio sąveika

Buvo sudėti kiekvieno iš trijų stebėjimo seansų duomenys apie bendrą kačių tarpusavio sąveikos atvejų skaičių. Kadangi šis skaičius buvo nedidelis, jis nebuvo dalijamas iš trijų, kad būtų gautas sąveikos atvejų skaičius per valandą. Sąveikos atvejai buvo atskiri ir retai trunkantys ilgiau nei porą sekundžių, todėl buvo skaičiuojamas bendras sąveikos atvejų skaičius, bet ne jų trukmė minutėmis.
Į neigiamos sąveikos atvejų skaičiavimą buvo įtraukiami visi agresyvaus arba nuolankaus elgesio atvejai. „Neigiamomis“ buvo laikomos šios elgesio formos:

• vengimas,
  
• smūgiavimas (priekine letena),
  
• atsitraukimas,
  
• plaukų pašiaušimas,
  
• šnypštimas,
  
• susigūžimas (gynybinė reakcija),
  
• staigus kitos katės puolimas,
  
• kandimas,
  
• persekiojimas,
  
• spoksojimas (abipusis žiūrėjimas viena kitai į akis) – siekiant tikslumo, jis buvo skaičiuojamas tik tais atvejais, jei po jo sekdavo kita neigiama bendravimo forma. Tiriant elgesio formas suaugusių kačių (patelių) grupėje, jau anksčiau yra nustatyta, kad žiūrėjimas kitai katei į akis lydi tiek puolimo, tiek gynybinį elgesį (van den Bos, de Vries, 1996). 

Judėjimo įvertinimas

Judesiai buvo vertinami, remiantis kiekvienos iš trijų stebėjimo seansų duomenimis. Jei katė atsikeldavo ir pakeisdavo vietą kambaryje bent kartą per valandos stebėjimą, buvo įrašomas vienetas. Jei ji nei karto per visą stebėjimo valandą nepakeisdavo vietos, jai buvo įrašomas nulis. Stebėjimo laikotarpio pabaigoje buvo susumuoti visų trijų stebėjimų duomenys. Rezultatai skyrėsi nuo 0, kai katė nei kartą per visų trijų dienų valandinius stebėjimus nepakilo iš guolio, iki 3, kai katė kiekvieno seanso metu bent kartą pakeisdavo vietą. Šie rezultatai atspindėjo bendrą katės aktyvumo lygį.

Kambario apskaičiavimai

Prieš kiekvieną stebėjimą buvo suskaičiuojama, kiek kačių yra kambaryje. Dažniausiai visų trijų seansų metu kačių skaičius kambaryje buvo toks pats. Jei skaičius pakisdavo, tuomet buvo imamas vidutinis kačių skaičius per visas tris dienas. Kačių skaičių kambaryje padalinus iš to kambario ploto, buvo gautas gyvūnų skaičius kvadratiniame metre, apibūdinantis kačių tankį kambaryje.

Temperamento testai

Kiekvienas kriterijus iš „Kačių elgsenos vertinimo“ testo buvo įvertintas taškais. Bendras taškų skaičius varijavo nuo 0 (asocialiausių kačių) iki 20 (draugiškiausių ir labiausiai linkusių bendrauti). Žemiausiais balais įvertintos katės buvo mažiau socializuotos su žmonėmis, tuo tarpu įvertintos aukštesniais balais – labiau socializuotos. Specifinė taškų sistema pateikta A priede.

Statistinė analizė

Duomenys buvo analizuojami „Statistix 8“ programos pagalba. P reikšmė <0,05 rodė statistinį reikšmingumą. Grafikai nupiešti, naudojant „Microsoft Excel“ programą.

Stebėjimai

Tiriant elgesio priklausomybę nuo buvimo laiko prieglaudoje, kačių skaičiaus kambaryje ir tankio, buvo naudojamos paprastosios tiesinės regresijos (SLR) ir daugelio kintamųjų tiesinės regresijos (MLR). Kadangi duomenys nebuvo normaliai pasiskirstę, buvo taikomas Mann-Whitney U testas, kad būtų išanalizuota elgesio priklausomybė nuo lyties.

Buvo iškelta hipotezė, kad naujai patekusios į grupę katės patirs didelį stresą, todėl jų rūpinimosi savimi elgesys ir aktyvumas bus slopinami. Siekiant tai išanalizuoti, buvo naudojama paprastoji tiesinė regresija, kurioje nepriklausomas kintamasis – prieglaudoje praleistas laikas. Taip pat buvo panaudotos daugelio kintamųjų tiesinės regresijos, apskaičiavimams įtraukiant kačių skaičių kambaryje ir kačių tankį kambaryje. Ištirtos ir koreliacijos tarp skirtingų elgesio formų, pavyzdžiui, ėdimo, ir neigiamo bendravimo atvejų.

Grafinei analizei katės buvo suskirstytos į keturias grupes, priklausomai nuo išbūto prieglaudoje laiko stebėjimų metu. Šios grupės buvo sudarytos iš kačių, kurios prieglaudoje praleido mažiau kaip dvi savaites, nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių, nuo 3 iki 8 mėnesių ir ilgiau kaip 8 mėnesius. Siekiant nustatyti, ar šios grupės buvo ženkliai skirtingos, buvo naudojamas ANOVA testas.

Temperamento testai

Buvo iškelta prielaida, kad kačių, kurių temperamento testo rezultatai žemi, su laiku jie pagerės, nes ilgainiui jos pripras prie nuolatinio žmogaus buvimo. Taip pat buvo iškelta hipotezė, kad kačių, kurių rezultatai geri, su laiku jie suprastės dėl streso ir nepastovaus bendravimo su skirtingais žmonėmis. Siekiant ištirti šias prielaidas, katės padalintos į tris grupes, priklausomai nuo jų pirmojo testo rezultato. A grupei priklausė prastai socializuotos žmonių atžvilgiu katės, temperamento testo metu surinkusios 10 ar mažiau taškų. B grupei priklausė katės, surinkusios vidutinį taškų skaičių – nuo 11 iki 16. C grupės katės buvo labiausiai socializuotos žmonių atžvilgiu; jos surinko daugiau kaip 16 taškų. Siekiant nustatyti, ar su laiku keitėsi testo rezultatai, buvo pritaikytas ANOVA testas. Katės taip pat buvo suskirstytos į tris grupes, priklausomai nuo laiko, kurį jos praleido prieglaudoje pirmojo testo metu. Šias grupes sudarė katės, kurios pirmojo temperamento testo dieną prieglaudoje buvo praleidusios mažiau kaip dvi savaites, nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių ir ilgiau kaip 3 mėnesius. Siekiant nustatyti, ar rezultatai skyrėsi priklausomai nuo to, kelintą kartą buvo atliktas testas ir kiek laiko katės buvo praleidusios prieglaudoje, vėlgi pasitelktas ANOVA testas.

4. Rezultatai

Elgsenos stebėjimai

Autogrumingas

Koreliacija tarp laiko, praleisto save švarinant, ir buvimo prieglaudoje laiko buvo teigiama ir beveik siekė reikšmingą (SLR, P = 0,06). Grumingas nebuvo susijęs su kačių skaičiumi kambaryje (MLR, P = 0,18). Žiūrėti 3 pav.

                                             < 2 savaitės               2 sav. - 3 mėn.           3 - 8 mėnesiai            > 8 mėnesiai

3 pav. X ašyje - prieglaudoje praleistas laikas, Y ašyje - vidutinis minučių per valandą skaičius, skirtas grumingui.

Vidutinis minučių per valandą skaičius, skirtas grumingui, sugrupuotas pagal tai, kiek laiko

katė išbuvo prieglaudoje stebėjimų metu (n = 24)

Miegas

Miegojimu buvo laikomas elgesys, kai katė gulėjo užmerktomis akimis. Tarp miegui skirto laiko ir prieglaudoje praleisto laiko buvo reikšmingas atvirkštinis ryšys (SLR, P = 0,04). Prieglaudoje praleistas laikas ir kačių skaičius kambaryje atvirkščiai koreliavo su miego laiku (MLR, P = 0,00). Žiūrėti 4 pav.

                                             < 2 savaitės               2 sav. - 3 mėn.           3 - 8 mėnesiai            > 8 mėnesiai

4 pav. X ašyje - prieglaudoje praleistas laikas, Y ašyje - vidutinis minučių per valandą skaičius, skirtas miegui.

Vidutinis minučių per valandą skaičius, skirtas miegui, sugrupuotas pagal tai, kiek laiko

katė išbuvo prieglaudoje stebėjimų metu (n = 24)

Maitinimasis

Maitinimuisi skirtas laikas reikšmingai nekoreliavo su prieglaudoje praleistu laiku (SLR, P = 0,33). Tačiau maitinimuisi skirtas laikas reikšmingai teigiamai koreliavo su kačių skaičiumi kambaryje (SLR, P = 0,03). Maitinimuisi skirtas laikas teigiamai koreliavo su neigiamu elgesiu (SLR, P = 0,03).

Judėjimo įvertinimas

Koreliacija tarp judėjimo įvertinimo ir prieglaudoje praleisto laiko buvo teigiama ir artėjo prie reikšmingos (SLR, P = 0,08). Judėjimo įvertinimas reikšmingai teigiamai koreliavo su prieglaudoje praleistu laiku ir kačių skaičiumi kambaryje (MLR, P = 0,05). Žiūrėti 5 pav.

                                             < 2 savaitės               2 sav. - 3 mėn.           3 - 8 mėnesiai            > 8 mėnesiai

5 pav. X ašyje - prieglaudoje praleistas laikas, Y ašyje - vidutinis judėjimo įvertinimas.

Vidutinis judėjimo įvertinimas sugrupuotas pagal tai, kiek laiko

katė išbuvo prieglaudoje stebėjimų metu (n = 24)

Sąveika su gentainiais

Koreliacija tarp prieglaudoje praleisto laiko ir bendro sąveikos atvejų skaičiaus buvo nereikšminga (SLR, P = 0,31). Neigiamo elgesio atvejai ir prieglaudoje praleistas laikas taip pat koreliavo nereikšmingai (SLR, P = 0,36). Bendras sąveikos atvejų skaičius teigiamai koreliavo su judėjimo įvertinimu (SLR, P = 0,00). Žiūrėti 6 pav.

                                             < 2 savaitės             2 sav. - 3 mėn.         3 - 8 mėnesiai          > 8 mėnesiai

6 pav. Violetinė spalva - visi bendravimo atvejai, bordinė spalva - neigiamos sąveikos atvejai. X ašyje - prieglaudoje praleistas laikas, Y ašyje - vidutinis bendras bendravimo atvejų skaičius per visą stebėjimo laikotarpį.

Vidutinis bendras tarpusavio sąveikos atvejų skaičius per visą stebėjimo laikotarpį (3

valandas), sugrupuotas pagal tai, kiek laiko katė išbuvo prieglaudoje stebėjimų metu (n = 24) 

Tarp prieglaudoje praleisto laiko ir neigiamos sąveikos atvejų santykio su visomis elgesio formomis buvo reikšminga neigiama koreliacija (SLR, P = 0,00). Žiūrėti 1 lent.

Lytis

Nebuvo pastebėta jokio ryšio tarp lyties ir bet kokių elgesio vertinimų (Vilkoksono rangų suma, P > 0,10).

Populiacijos tankis kambariuose

Nebuvo rasta jokių reikšmingų tiesinių regresijų tarp kačių tankio kambaryje ir bet kokių elgesio vertinimų (P > 0,10).

Laiko pasiskirstymas

Vidutinis kačių (n = 24) laiko pasiskirstymas buvo sugrupuotas priklausomai nuo laiko, praleisto prieglaudoje stebėjimų laikotarpiu. Žiūrėti 2 lent.

Temperamento testai

Prieglaudoje praleistas laikas

Temperamento testo, atlikto keturių mėnesių laikotarpiu, rezultatai nerodė jokių reikšmingų skirtumų (ANOVA, P = 0,50). Taip pat nebuvo jokių reikšmingų skirtumų tarp temperamento testų rezultatų, juos lyginant su prieglaudoje praleistu laiku ir testavimo mėnesiu (ANOVA, P = 0,59). Žiūrėti 7 pav.

                                             Mėnuo 0                Mėnuo 1               Mėnuo 2              Mėnuo 3

7 pav. Mėlyna spalva - < 2 savaitės; rožinė spalva - 2 savaitės - 3 mėnesiai; geltona spalva - 3 - 8 mėnesiai; žydra spalva - > 8 mėnesiai. X ašyje - temperamento testo data, Y ašyje - vidutinis temperamento testo rezultatas.

Vidutinis temperamento testo rezultatas, sugrupuotas pagal tai, kiek laiko katė išbuvo prieglaudoje pirmojo testo (Mėnuo 0) metu. Kiekviena linija atvaizduoja vidutinį kačių grupės testo įvertinimą konkrečią testo dieną. 0 mėnesį iš viso n = 29, kuris vėlesnių testų metu mažėjo, nes kai kurios katės buvo atiduotos ir negalėjo būti pakartotinai testuojamos. 

Socializacijos lygis

Kates sugrupavus pagal jų pradinį socializacijos lygį (pirmojo testo metu), skirtingais mėnesiais atlikto temperamento testo rezultatai irgi skyrėsi nereikšmingai (ANOVA, P = 0,49). Žiūrėti 8 pav.

                                             Mėnuo 0                Mėnuo 1               Mėnuo 2              Mėnuo 3

8 pav. Mėlyna spalva - blogai socializuotos; rožinė spalva - vidutiniškai socializuotos; geltona spalva - gerai socializuotos; žydra spalva - bendras vidurkis. X ašyje - temperamento testo data, Y ašyje - vidutinis temperamento testo rezultatas.

Vidutinis temperamento testo rezultatas, sugrupuotas pagal kačių socializacijos žmonių atžvilgiu lygį. 0 mėnesį iš viso n = 29, kuris vėlesnių testų metu mažėjo. Nėra jokių duomenų apie vidutiniškai socalizuotų kačių testo rezultatus 3 mėnesį, nes visos šiai grupei priklausančios katės buvo atiduotos anksčiau, nei įvyko paskutinis testo įvertinimas. 

5. Išvados

Elgsenos stebėjimai

Grumingas

Pastebėta, kad kuo ilgiau katės buvo laikomos grupėse, tuo dažniau jos atliko grumingo procedūras, kaip pavaizduota 2 pav. Ankstesnių tyrimų metu buvo nustatyta, kad katės grumingu užsiima vidutiniškai 4% viso jų laiko (Eckstein, Hart, 2000). Katės, praleidusios prieglaudoje mažiau nei 2 savaites, šiek tiek slopino grumingo elgseną, o tai yra streso rodiklis. Katės, išbuvusios prieglaudoje 2 savaites – 3 mėnesius grumingu užsiėmė vidutiniškai tiek pat laiko, kaip ir nurodyta tyrime. Tai rodo, kad katės apsiprato prie buvimo grupėje, ir jų laikas, skiriamas savęs priežiūrai (pavyzdžiui, grumingui) sunormalėjo. Nustatyta, kad prisitaikymo procesas prie grupinio kačių laikymo trunka ilgiau nei 2 savaites (Kessler, Turner, 1997), ir šią išvadą palaiko tas faktas, kad rūpinimosi savimi elgesys išaugo, lyginant < 2 savaites ir nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių prieglaudoje išbuvusių kačių grupes. Tačiau 3-8 mėnesius ir > 8 mėnesius išbuvusių kačių grupėse grumingui skirtas laikas buvo didesnis už vidutinį, nustatytą kituose tyrimuose. Katės dažnai švarinasi iškart atsibudusios (Eckstein, Hart, 2000) arba po bendravimo su žmogumi (asmeniniai C. Monk pastebėjimai). Kadangi abu šie variantai yra dažni tuo paros laiku, kuriuo katės buvo stebimos, todėl šiuo laiku ir yra ilgiau nei vidutiniškai užsiimama grumingu. Kita galima ilgiau užtrunkančio švarinimosi priežastis yra blusos, tačiau prieglauda pranešė, kad atiduodamos katės neturi jokių problemų su šiais parazitais. Ilgiau užtrunkantis grumingas greičiausiai nėra tiek viršijantis normą, kad rodytų elgesio stereotipiškumą, tai įrodo ir fizinių pernelyg dažno švarinimosi požymių nebuvimas nei ant vienos iš stebėtų kačių. Jei imtume, kad vidutiškai grumingui aktyviuoju paros laikotarpiu (kuriuo ir buvo atlikti stebėjimai) katės skiria 13% savo laiko, tuomet < 2 savaites ir 3-8 mėnesius prieglaudoje išbuvusios katės aiškiai rodė priežiūros savimi elgesio slopinimą.

Miegas

Nustatyta, kad katės miegui skiria vidutiniškai 65% laiko (Hart, 1978), taigi poilsis yra dažniausia jų elgsenos forma. Kitų tyrimų duomenimis, katės miegui skiria 50% viso laiko (Eckstein, Hart, 2000). 3 pav. pavaizduotas pradinis vidutinio minučių per valandą miegui skirto laiko pailgėjimas tarp trumpiau nei 2 savaites ir 2 savaites – 3 mėnesius prieglaudoje išbuvusių kačių greičiausiai yra dėl būdravimo inaktyvios fazės, vadinamos „budriu poilsiu“, kuris pasireiškia stresuojančioms katėms. Carlstead ir kt. (1993) nustatė, kad stresuojančios katės daugiau laiko būdravo ir stengėsi pasislėpti, o Kry ir Casey (2007) nustatė, kad atsipalaidavusios katės daugiau laiko ilsėjosi iš tikrųjų, o ne budriai. Budrus poilsis yra apibūdinamas kaip gulėjimas horizontalioje padėtyje, kai akys daugiausiai atmerktos. Toks elgesys neatitiko miegojimo sąvokos, kai gulima užmerktomis akimis, ir buvo pastebėtas dviems labai stresuojančioms katėms. Praėjus daugiausiai streso sukeliančiam laikotarpiui – pirmosioms dviems savaitėms, - budrus poilsis daugiau nei karto nepastebėtas. Nuo tada, kuo ilgiau katė praleido laiko prieglaudoje, tuo vidutiniškai mažiau minučių per valandą ji miegojo. Ilgiau nei 8 mėnesius prieglaudoje išbuvusių kačių miegojimui skirtas laikas normalizavosi. Ilgesnio miego poreikis trumpiau nei 8 mėnesius išbuvusioms katėms rodo, kad miegas yra kompensacinis mechanizmas, katėms patekus į naują aplinką su nepažįstamų kačių grupe, o toks pasikeitimas savaime sukelia stresą.

Kitas faktorius, susijęs su miegojimo laiku, buvo bendras kačių skaičius kambaryje stebėjimų metu. Kai kambaryje buvo daugiau kačių, nors ir ilgiau išbuvusių prieglaudoje, tai irgi lėmė miegui skirto laiko sutrumpėjimą. Kambariai su daugiau kačių buvo arčiau įėjimo į prieglaudą, todėl potencialūs naujieji šeimininkai dažniau užeidavo į šiuos kambarius. Tai sąlygojo didesnį kačių aktyvumo lygį gausiau apgyvendintuose kambariuose, todėl jos turėjo mažiau galimybių ilgiau miegoti.

Judėjimo įvertinimas

Kuo ilgiau katės išbuvo grupėse, tuo jų aktyvumo lygis didėjo, ir tai rodo su laiku padidėjęs judėjimo įvertinimas. Kaip ir pailgėjęs miego laikas, būdingas atsiradimo grupėje su kitomis katėmis pradžioje, taip ir judėjimo slopinimas atspindi prisitaikymo prie prieglaudos laikotarpį. Stresą grupinio laikymo kambariuose patyrusių kačių žaidimų ir tyrinėjimo elgesys buvo slopinamas, todėl buvo užslopintas ir judėjimas.

Judėjimo įvertinimui įtakos galėjo turėti besiskirianti kačių reakcija į stresą, minima kai kuriuose tyrimuose. Nustatyta, kad nesocializuotos arba labai stiprų stresą patiriančios katės, patekusios į grupinio laikymo aplinką, būna dviejų skirtingų tipų. Kessler ir Turner (1999b) nustatė, kad apgyvendintos grupėmis, kai kurios katės tampa visiškai neaktyvios, tuo tarpu kitos, priešingai, reagavo aktyviau ir žymiai dažniau trukdė kitiems grupės nariams. Dėl pastarosios aktyvios stresuojančių kačių grupės galėjo klaidingai padidėti mažiau nei dvi savaites prieglaudoje išbuvusių kačių judėjimo įvertinimas, ir taip susidaryti vaizdas, kad jos mažiau stresavo. Vis dėlto stebėjimų metu nepastebėta itin aktyvių stresuojančių individų, todėl tai vargu ar ženkliai paveikė duomenis.

Judėjimo įvertinimas taip pat buvo didesnis, kai kambaryje buvo daugiau kačių. Kaip ir miego atveju, tai atspindi didesnį aktyvumo lygį didesniuose kambariuose. Kadangi juose buvo dažnesnis žmonių judėjimas ir, atitinkamai, kačių bei žmonių bendravimas, katės dažniau atsikeldavo ir pajudėdavo bent kartą per stebėjimo laikotarpį.

Maitinimasis

Pastebėta, kad kuo kambaryje buvo daugiau kačių, tuo jos daugiau laiko ėdė. Taip gali būti dėl socialinės įtakos, kai ėdančios arba tiesiog šalia esančios katės skatina ėsti kitas kates ir tokiu būdu turi teigiamą poveikį grupiniam laikymui. Kadangi prieglaudų aplinka suteikia daug streso, svorio netekimas ir anoreksija yra dažni prieglaudos kačių sveikatos sutrikimai. Didesnis kačių skaičius kambaryje arba tiesiog aktyvesnės jame esančios katės gali praversti ir paskatinti katę ėsti.
Kitas faktorius, susijęs su maitinimosi trukme, yra neigiamos tarpusavio sąveikos atvejai, į kuriuos įsitraukė katė. Nustebino tai, kad kuo daugiau katė įsitraukdavo į neigiamą tarpusavio sąviką, tuo ji dažniau buvo stebima valganti. Dėl kambario išdėstymo katės dažnai turėjo praeiti viena pro kitą, kad prieitų prie dubenėlio su maistu arba kraiko dėžutės. Daug kartų buvo stebėtos situacijos, kuomet ypač gynybiškai nusiteikusios katės stipriai apsunkindavo priėjimą prie šių bendro naudojimo plotų ir pradėdavo šnypšti bei stengtis suduoti letena, vos tik kita katė priartėdavo tam tikru spinduliu. Stiprus kačių gynybinis elgesys apibūdinamas žemai nuleista kūno padėtimi, suglaustomis ausimis (Feldman, 1994) ir šnypštimu (Brown ir kt., 1978). Toks gynybinis elgesys nėra kokių nors išteklių saugojimo mechanizmas, bet ne kas kita kaip labai išsigandusių kačių savisaugos būdas. Kačių gerovė būtų pagerinta, jei maistas ir kraikas būtų laikomi atokiau nuo visų miegui ir slėpimuisi skirtų vietų. Vengimas yra pagrindinis mechanizmas kačių konfliktinių situacijų sprendime (Crowell-Davis ir kt., 2004; van den Bos, 1998), kai negali būti sukurta stabili hierarchija. Kai kambario išdėstymas trukdo palaikyti vengimo elgseną, katės gali visai atsisakyti ėsti arba atsirasti kitų nepageidautinų elgesio formų. Remiantis tuo faktu, kad norint prieiti prie maisto, kačių keliai dažnai susiduria, neigiamos sąvikos atvejai ir maitinimasis tampa koreliuojantys.

Bendravimas su gentainiais

1 lentelėje pavaizduota, kad ilgiau nei 8 mėnesius prieglaudoje išgyvenusių kačių neigiamos tarpusavio sąveikos atvejų santykis, lyginant su visomis elgesio apraiškomis, buvo ženkliai mažesnis. Šios katės daugiau bendravo, bet buvo mažiau agresyvios arba besisaugančios, todėl geriau sugebėdavo bendrauti net ir su besikeičiančiomis „kambariokėmis“. Tai rodo kačių, išgyvenusių prieglaudoje ilgiau nei 8 mėnesius, streso sumažėjimą ir prisitaikymą prie gyvenimo grupėje, nes neigiamas bendravimas įtakoja stresą, o stresas gentainių atžvilgiu pasireiškia agresyviu arba gynybiniu elgesiu.

Didėjant judėjimo įvertinimui, didėjo ir bendras tarpusavio sąveikos atvejų skaičius. Kuo aktyvesnė katė, tuo ji dažniau sąveikauja su kitomis katėmis. Stiprus ryšys tarp judėjimo ir bendravimo padeda paaiškinti, kodėl prisitaikymo laikotarpiu judėjimas yra slopinamas. Šiuo laikotarpiu mažiau judėdamos po aplinką katės vengia stresą sukeliančio susidūrimo su gentainėmis. Kai tik katės prisitaikydavo prie aplinkos, jos imdavo daugiau judėti, o tuo pačiu dažnėjo ir tarpusavio bendravimas.

Lytis

Tarp lyties ir atliktų elgsenos vertinimų nebuvo nustatyta jokio ryšio. Visos stebėtos katės buvo sterilizuotos arba kastruotos. Šie duomenys atitinka ankstesnius tyrimus, kurių metu taip pat nustatyta, kad sterilizuotų ar kastruotų kačių lytis mažai įtakoja jų elgseną (Kessler, Turner, 1997).

Populiacijos tankis kambariuose

Kačių tankis prieglaudos kambariuose neturėjo jokios įtakos šiame darbe vertintam elgesiui. Tokie rezultatai labai nustebino, lyginant su Kessler ir Turner (1999) rezultatais. Jos nustatė, kad visos katės buvo „šiek tiek įsitempusios“, kai grupės tankis viršydavo 0,6 gyvūnų/m2, tuo tarpu tankis Tompkinso apygardos SPCA prieglaudoje įvairavo nuo 1,2 gyvūnų/m2 iki 2,2 gyvūnų/m2. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad, vertindamos streso lygį, Kessler ir Turner (1999) naudojosi kačių streso testu – sistemine kačių pozų analize, tuo tarpu šiame tyrime atsižvelgta tik į laiko įvairioms veikloms pasiskirstymą.

Laikas, praleistas grupėje

Ankstesniuose tyrimuose nustatyta, kad stresas grupinio laikymo kambariuose sumažėja po pirmo mėnesio (Smith ir kt., 1990), o kitų tyrimų metu – kad kačių laikymo vietose stresas sumažėja po pirmų dviejų savaičių (Kessler, Turner, 1997). Šio tyrimo metu, įvertinus įvairioms veikloms skirto laiko pasiskirstymą (2 lent.), nustatyta, kad prisitaikymas prie gyvenimo grupėje užtrunka ne trumpiau kaip 8 mėnesius. Nors grumingui skiriamas laikas sunormalėjo po pirmųjų 2 savaičių, tačiau miegui skiriamas laikas, gyvenant grupėje, negrįžo į normos ribas 8 mėnesius. Judėjimo įvertinimai augo iki pat 8 mėnesius prieglaudoje išbuvusios grupės rezultatų. Be to, tik ilgiau nei 8 mėnesius prieglaudoje išbuvusių kačių grupėje buvo ženklus neigiamos tarpusavio sąveikos atvejų sumažėjimas, lyginant su visų elgesio formų atvejais.

Apibendrinant, nustatyta, kad kačių apgyvendinimas grupinio laikymo kambariuose prieglaudose sukelia joms stresą, kuris pasireiškia ženkliu rūpinimosi savimi ir tyrinėjimo elgesio slopinimu. Šiuo pradiniu laikotarpiu pagrindinis kompensacinis mechanizmas buvo slopinamas judėjimas, kurio dėka galima buvo išvengti susidūrimo su kitomis katėmis. Išsigandusios katės pasižymėjo dažnesniu neigiamu bendravimu. Ir toliau gyvenant grupėje, kačių elgesys, grumingo ir aktyvumo lygis sunormalėjo, o neigiamos sąveikos atvejų sumažėjo. Stabiliose kolonijose agresyvus elgesys yra pastebimas retai (Podberscek ir kt., 1991), tačiau mūsų atveju kolonijos nebuvo stabilios, todėl buvo mažai tikėtina, kad jose susiformuos dominantinė hierarchija. Tompkinso apygardos SPCA prieglaudoje katės niekada neturėjo pastovių „kambariokių“ ir dažnai buvo perkeliamos į kitus kambarius, todėl elgesio pokyčiai rodo prisitaikymą prie prieglaudos aplinkos kaip alternatyvą stabilių dominantinių hierarchijų formavimuisi grupėse.

Šio tyrimo metu susidurta su viena problema, kad pati prieglauda buvo kintanti ir įtakojo kačių pasirinkimą. Tai reiškia, kad stebėtieji elgesio ypatumai priklausė ne tik nuo to, kiek laiko katės praleido grupinėje aplinkoje. Katės, kurios blogai prisitaikė prie prieglaudos, dažniausiai susirgdavo ir būdavo pašalinamos iš atiduodamų kačių populiacijos. Katės, kurios prieglaudoje praleido ilgą laikotarpį, socializavosi ir prisitaikė temperamentu, kad galėtų čia išlikti sąlyginai sveikos. Tai yra veiksniai, kurie galėjo kliudyti tiksliam laiko, kurį praleido gyvūnai prieglaudoje, įtakos įvertinimui elgesio atžvilgiu.

Temperamento testai

Nepaisant 7 pav. pavaizduotų skirtumų, prieglaudoje praleistas laikas neturėjo didelės įtakos kačių temperamento testo rezultatams. Be to, šie įvertinimai keturių mėnesių tyrimo laikotarpiu ženkliai nesikeitė, taigi hipotezės buvo nepatvirtintos – priešingai populiariai nuomonei, prieglaudoje išgyventas laikas neturėjo jokios įtakos kačių temperamentui.

Keturių mėnesių laikotarpiu testo rezultatai jokiais socializacijos atžvilgiais ženkliai nepasikeitė. Tai reiškia, kad blogai socializuotos katės ženkliai nepasikeitė į gerąją pusę, o gerai socializuotos katės ženkliai nepasikeitė į blogąją pusę. 7 pav. ir 8 pav. pastebimas paskutinįjį mėnesį atliko testo rezultatų sumažėjimas, bet jis nebuvo reikšmingas. Galbūt taip atsitiko dėl to, kad geriau socializuotos katės buvo atiduotos naujiems šeimininkams, o pakartotiniam testui liko tik prasčiau socializuotos.

Apibendrinant, grupinis kačių laikymas Tompkinso apygardos SPCA prieglaudoje iki keturių mėnesių niekaip nepaveikė kačių temperamento, turint omeny jų elgesį su žmonėmis. Atliekant šį tyrimą, buvo atsižvelgta į ankstesnius duomenis, kad geriausiai nuspėti kačiukų draugiškumą galima pagal jų tėvus (Turner, Bateson, 2000). Nors šis tyrimas neneigia tokių faktų, tačiau jo metu buvo įvertinta nepakankamai veiksnių, kad galima būtų įrodyti stiprią genetinę įtaką kačių temperamentui žmonių atžvilgiu. Šis tyrimas taip pat nepaneigia teorijos dėl kritinio periodo kačių socializacijai žmonių ir gentainių atžvilgiu. Ji teigia, kad katės socializacijos laipsnis yra pasiekiamas per pirmas dvi – aštuonias jo gyvenimo savaites (Jongman, 2007), o po to lieka santykinai nepakitęs.

Pritaikymas gerovės atžvilgiu

Šis tyrimas atskleidžia būdus, kaip galima pagerinti kačių gerovę, jas laikant grupėmis prieglaudose. Kadangi neigiamos tarpusavio sąveikos dažnis yra didžiausias pirmąsias 2 savaites, kai katės patiria didžiausią stresą, rekomenduojama, kad šiuo laikotarpiu jos būtų laikomos mažesnėmis grupėmis ir turėtų daugiau slėptuvių. Šis tyrimas pabrėžia vengimo elgesio reikšmę, nes tai yra pagrindinis kompensacinis mechanizmas, prisitaikant prie gyvenimo grupėje. Dėl to, siekiant kuo labiau sumažinti konfliktinių situacijų, labai svarbu maistą, vandenį ir kraiko dėžutę laikyti atokiau nuo kitų kačių gultų. Poilsiui skirtos erdvės padidinimas taip pat padės katėms vengti kitų kačių. Galiausiai, prieglaudos gali užtikrinti potencialius naujuosius šeimininkus, kad kačių laikymas grupėmis niekaip ženkliai nepakeis kačių individualumo.

Tolimesni tyrimai

Šio tyrimo stebėjimų dalis galėtų būti patobulinta, jei kačių elgesys būtų stebimas 8 mėnesių laikotarpiu, o ne trumpai įvertinant jų laiko pasiskirstymą atsitiktiniu metu. Tai leistų išvengti šį tyrimą įtakojusio prieglaudos pasirinkimo faktoriaus. Taip pat būtų įdomu žinoti visą stebimų kačių istoriją, kad būtų galima nustatyti, kokia socializacijos forma prieš patenkant į prieglaudą leidžia optimaliai prisitaikyti prie gyvenimo grupėje. Gali būti, kad tyrimo kokybė būtų geresnė, jei būtų pašalintas lankytojų veiksnys. Kadangi tyrimas buvo atliekamas veikiančioje prieglaudoje, stebėjimo laikotarpiu buvo neįmanoma išvengti bendravimo su žmonėmis įtakos. Kiti tyrimai galėtų būti patobulinti, jei šis veiksnys stebėjimo laikotarpiu būtų pašalintas. Galiausiai, būtų įdomu atsižvelgti į kambaryje esančius baldus, nes tai įtakoja bendrą erdvės kiekį kiekvienai katei bei slėpimosi vietų skaičių. Vertikali erdvė turi didelę reikšmę, mažinant kačių tankį kambaryje, todėl, pasirinkdamos baldus, kurie suteikia daugiausiai vertikalios erdvės, prieglaudos galėtų pagerinti kačių kambarių įrengimą.

Kitas tyrimas, kuris praplėstų šios srities žinias, būtų apie stabilių ir nepastovių grupių įtaką. Kai kurios prieglaudos suformuoja stabilias grupes, kurios nesikeičia tol, kol visos katės neatiduodamos naujiems šeimininkams. Tuo tarpu Tompkinso apygardos SPCA prieglaudoje, kaip ir daugelyje kitų, visos laikomos grupės nuolat kinta. Katės specialiai yra perkeliamos, siekiant sumažinti konfliktų pasireiškimą, tačiau kartais tai įvyksta ir atsitiktinai, kai katėms surandami nauji namai, yra priimamos naujos katės, vyksta kambarių valymas arba kai lankytojai atveria kambario duris. Jei stabilios grupės teigiamai veikia kačių gerovę, jų laikymo pastoviomis kolonijomis kiekviename kambaryje reikšmė tampa svarbi.

Taip pat būtų įdomu praplėsti šio tyrimo temperamento testo dalį. Temperamento testo koreliacija su elgesiu grupėje leistų nustatyti, ar socializacija žmonių atžvilgiu turi įtakos prisitaikymui prie grupinio laikymo. Padidinus tiriamųjų skaičių bei prailginus testavimo laikotarpį, galbūt galima būtų nustatyti subtilesnį buvimo prieglaudoje poveikį kačių temperamentui.

Priedai

A priedas. Kačių elgesio įvertinimo testas, sukurtas Kelley Bollen, Tompkinso apygardos SPCA prieglauda

Kol katė yra narvelyje

Reakcija į svetimus žmones

Ramiai stovėkite priešais narvelį ir užfiksuokite katės elgesį.

5____ ateina į narvelio priekį – prašydamasi, trindamasi į narvelio priekį, stengdamasi jus pasiekti

4____ padrąsinta balsu, ateina į narvelio priekį

3____ neateina arčiau, tačiau elgiasi ramiai ir draugiškai

2____ neateina arčiau ir visiškai jus ignoruoja

1____ šnypščia arba urzgia ant jūsų

0____ bando jums suduoti letena

Reakcija į prisilietimą

Atverkite dureles ir pabandykite paliesti katę.

5____ prašo dėmesio ir nori būti liečiama

4____ atrodo, kad ji abejinga

3____ pasitraukia nuo jūsų ir vengia prisilietimų

2____ šnypščia arba urzgia ant jūsų

1____ bando jums suduoti letena

0____ puola jus

Jei katė atrodo draugiška – pabandykite ją paimti. Ar ji priešinasi? Taip ___    Ne ___

Neįmanoma – 0

Šiek tiek priešinasi – 1

Galima be vargo paimti ir nešti – 2

Nuneškite katę į ramų kambarį

Socialinis domėjimasis

Sėdėkite ramiai ant kėdės arba ant grindų ir fiksuokite katės elgesį.

3____ reikalauja jūsų dėmesio – glaustosi arba užšoka ant kelių

2____ labiau domisi aplinka

1____ išsigandusi, slepiasi

0____ elgiasi agresyviai (šnypščia arba kitu būdu jums grasina)

Pamėginkite draugiškai bendrauti su kate.

3____ domisi ir bendrauja su jumis

2____ ignoruoja jūsų mėginimus bendrauti

1____ toliau slepiasi

0____ elgiasi agresyviai (šnypščia, bandu suduoti letena ir pan.)

Lieskite katę ir fiksuokite, ar ji toleruoja prisilietimus.

-      laikote katę už priekinių letenų, kad užpakalinės į nieką nesiremtų ir laisvai kabotų:                  taip___ 0,5         priešinasi___ 0,25           ne___ 0

-      apkabinate glėbyje:                 taip___ 0,5      priešinasi___ 0,25        ne___ 0

-      glostote galvą:                         taip___ 0,5      priešinasi___ 0,25        ne___ 0

-      švelniai patempiate uodegą:    taip___ 0,5      priešinasi___ 0,25        ne___ 0

Literatūros sąrašas

American Veterinary Medical Association. U.S. Pet Ownership & Demographics Sourcebook. AVMA, 2007.

Bradshaw J. The Behaviour of the Domestic Cat. CABI Publishing: New York, USA, 1992.

Bradshaw JWS and Hall SL. Affiliative behaviour of related and unrelated pairs of cats in catteries: a preliminary report. Applied Animal Behaviour Science 63: 251-255, 1999.

Broom DM. The scientific assessment of animal welfare. Applied Animal Behaviour Science 20: 5-
19, 1988.

Brown KA, Buchwald JS, Johnson JR, Mikolich DJ. Vocalization in the cat and kitten.
Developmental Psychiobiology 11: 559-570, 1978.

Carlstead K, Brown JL, Stawrn W. Behavioural and physiological correlates of stress in laboratory
cats. Applied Animal Behaviour Science 38: 143-158, 1993.

Crowell-Davis SL, Curtis TM, Knowles RJ. Social organization in the cat: a modern understanding.
Journal of Feline Medicine and Surgery 6: 19-28, 2004.

Eckstein RA, Hart BL. The organization and control of grooming in cats. Applied Animal
Behaviour Science 68: 131 – 140, 2000.

Farm Animal Welfare Council, 2007. Five Freedoms. <http://www.fawc.org.uk/freedoms.htm>.
Prisijungta 2008 m. sausio 10 d.

Feldman HN. Domestic cats and passive submission. Animal Behaviour 47: 457-459, 1994.

Gourkow N, Fraser D. The effect of housing and handling practices on the welfare, behaviour and selection of domestic cats (Felis sylvestris catus) by adopters in an animal shelter. Animal Welfare 15: 371-377, 2006.

Hart B. Feline Behavior. The Veterinary Practice Publishing Company: Santa Barbara, USA, 1978. Houpt KA. Domestic Animal Behavior pp 398. Blackwell Publishing: Iowa, USA, 2005.

Jongman EC. Adaptation of domestic cats to confinement. Journal of Veterinary Behavior 2: 1930196, 2007.

Kessler MR, Turner DC. Stress and adaptation of cats (Felis sylvestris catus) housed singly, in pairs and in groups in boarding catteries. Animal Welfare 6:243-254, 1997.

Kessler MR, Turner DC. Effects of density and cage size on stress in domestic cats (Felis silvestris catus) housed in animal shelters and boarding catteries. Animal Welfare 8: 259-267, 1999a.

Kessler MR, Turner DC. Socialization and stress in cats (Felis sylvestris catus) housed singly and in groups in animal shelters. Animal Welfare 8: 15-26, 1999b.

Kry K, Casey R. The effect of hiding enrichment on stress levels and behaviour of domestic cats (Felis sylvestris catus) in a shelter setting and the implications for adoption potential. Animal Welfare 16: 375-383, 2007.

Laundre J. The daytime behaviour of domestic cats in a free-roaming population. Animal Behaviour 25: 990-998, 1977.

McCobb EC, Patronek GJ, Marder A, Dinnage JD, Stone MS. Assessment of stress levels among cats in four animal shelters. JAVMA 226(4): 548-555, 2005.

Ottway DS, Hawkins DM. Cat housing in rescue shelters: A welfare comparison between communal and discrete-unit housing. Animal Welfare 12:173-189, 2003.

Podberscek AL, Blackshaw JK, Beattie AW. The behaviour of laboratory colony cats and their reactions to familiar and unfamiliar person. Applied Animal Behaviour Science 31: 119-130, 1991.

Rochlitz I. A review of the housing requirements of domestic cats (Felis sylvestris catus) kept in the home. Applied Animal Behaviour Science 93: 97-109, 2005.

Smith DF, Durman KJ, Roy DB, Bradshaw JW. Behavioural aspects of the welfare of rescued cats. The Journal of the Feline Advisory Bureau 31: 25-28, 1990.

Turner DC, Bateson P. The Domestic Cat: The Biology of its Behaviour. Cambridge University Press: Cambridge, UK, 2000.

van den Bos R. Post-conflict stress-response in confined group-living cats (Felis sylvestris catus). Applied Animal Behaviour Science 59: 323-330, 1998.

van den Bos R, de Vries H. Clusters in Social Behaviour of Female Domestic Cats (Felis silvestris catus) Living in Confinement. J. Ethol 14: 123-131, 1996.