Dermatofitozė (grybelis): prevencija ir sergančių gyvūnų aplinkos švarinimas (3)

Ankstesniuose straipsneliuose pasakojau apie dermatofitozę - kas tai per liga, kaip ją diagnozuoti ir gydyti. Šį kartą - apie tai, kaip iššvarinti namus nuo nelabųjų sporų, kad jos neužkrėstų Jūsų pačių arba kitų augintinių, o taip pat - kokių atsargumo priemonių imtis apskritai, jei Jūsų namuose - sergantis grybeliu gyvūnas.

Šiuo metu nėra jokios efektyviai apsaugančios nuo dermatofitozės vakcinos. Esamos vakcinos tik susilpnina klinikinius grybelio požymius, bet nesumažina užkrato plitimo nuo sergančio gyvūno kitiems gyvūnams ir žmonėms. JAV pirmoji vakcina buvo išleista paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje, bet dėl minėtų priežasčių netrukus iš rinkos buvo pašalinta.

Geriausia apsauga, kaip ir daugelio infekcinių susirgimų atveju – tai nepriekaištingas švaros palaikymas. Kačiukai turi būti laikomi atskirai nuo suaugusių kačių. Patalpose, kurios stipriai užkrėstos dermatofitais, visi kačiukai ir vados mažiausiai dvi savaites turi būti laikomi atskirai lengvai dezinfekuojamoje balikliu vietoje ir stebimi, prieš leidžiant jiems išeiti iš narvo arba perkeliant į kačių grupę (kadangi inkubacinis dermatofitozės periodas yra nuo 4 dienų iki 4 savaičių, tokios trukmės karantinas padės aptikti tik dalį, bet ne visus sergančius kačiukus, nes šia liga užsikrečiama tik po gimimo).

Prieš atiduodami katę arba kačiuką į laikinus namus arba aplinką, kuri, kaip manoma, gali būti užkrėsta, paimkite grybų pasėlį. Jei rezultatas bus neigiamas, o katė susirgs dermatofitoze, bent jau tiksliai žinosite, kad globėjų aplinka yra užkrėsta, ir galėsite imtis atitinkamų veiksmų.

Dermatofitozės (grybelio) gydymas prieglaudose (2)

Praėjusį kartą rašiau, kokiais būdais katėms diagnozuojama dermatofitozė. Primenu, kad vienintelis (nors ir ilgėliau užtrunkantis) patikimas būdas nustatyti grybelius yra pasėlių tyrimas. Šį kartą - straipsnis apie tai, ką daryti ir kaip gydyti kates, jei gautas atsakymas - teigiamas.

Ką daryti, jei gautas teigiamas pasėlio tyrimo rezultatas?

Pirmas dalykas, kurį reikia žinoti, yra kokio stiprumo augimas buvo nustatytas, t.y. kiek lėkštelėje išaugo grybų kolonijų. Moksliškai tai yra vadinama kolonijas formuojančiais vienetais (CFU), o kad būtų paprasčiau, prieglaudose jie dažniausiai vadinami tiesiog „patogenų skaičiumi“, arba „P-skaičiumi“. Tai nustatyti yra svarbu, kad galima būtų atskirti sporų nešiotojus nuo išties infekuotų kačių bei nuspręsti, kokių imtis tolesnių veiksmų.
Antras dalykas, kurį reikia žinoti - kaip katė atrodo DABAR? Kitaip tariant, katė turi būti iš naujo apžiūrėta.

Dermatofitozė (odos grybelis) ir jos diagnostika gyvūnų prieglaudose (1)

Kačiukas, sergantis grybeliu

Dermatofitozė pavienei katei yra tiesiog nepatogumas, tačiau gyvūnų prieglaudoje ši liga gali tapti beveik nesuvaldoma epidemija. Ji gali pareikalauti tūkstančių jos diagnostikos bei gydymo išlaidoms, gali užkrėsti naujuosius šeimininkus bei personalą ir visiškai sumenkinti prieglaudos reputaciją bendruomenėje. Netgi dermatofitoze sergančių gyvūnų atidavimas laikinai globai namuose yra labai rizikingas, kadangi liga yra užkrečiama žmonėms, o užkrato neįmanoma apriboti vienoje vietoje.

Dėl šių priežasčių prieglaudoms iškyla didžiulė dilema – migdyti ar gydyti sergančius dermatofitoze gyvūnus? Gerai įvertinkite savo biudžetą ir išteklius, prieš priimdami sprendimą, kuris gali mėnesiams neigiamai paveikti jūsų veiklą. Jei visgi nuspręsite, kad turite pakankamai pajėgumų laikyti ir gydyti dermatofitoze sergančius gyvūnus, nepaprastai svarbu turėti nuoseklią ir efektyvią strategiją šios ligos prevencijai ir valdymui. Žemiau pateikta informacija yra skirta padėti prieglaudoms bendradarbiauti su veterinarijos gydytojais, kad būtų sukurta kaštus taupanti sistema dermatofitų infekcijoms tikrinti, gydyti ir kontroliuoti. Teisingai pasirinkus strategiją ir kruopščiai jos prisilaikant, daugelyje prieglaudų dermatofitozę vis dėlto galima pažaboti, nesiimant masinio gyvūnų migdymo.

Švara prieglaudose: kaip dezinfekuoti daiktus (3)

Praėjusiuose straipsniuose jau aptariau, kokias dezinfekcines medžiagas pasirinkti ir kaip dezinfekuoti prieglaudos patalpas, na o šį kartą - kaip dezinfekuoti prieglaudoje naudojamus daiktus, pradedant indais, baigiant rūbais.

Indų, guminių žaislų ir kraiko dėžučių plovimas bei dezinfekavimas

Dubenėliai ir kraiko dėžutės turėtų būti sužymėti numeriais ir kiekvienam gyvūnui viso jo buvimo prieglaudoje metu naudojami tik tie patys (kiekvienam gyvūnui turi būti išskirta mažiausiai du komplektai indų ir kraiko dėžučių). Žaislai taip pat turėtų būti kiekvienam gyvūnui naudojami tik jam paskirtieji.

Kraiko dėžutės turi būti laikomos ir plaunamos atskirai nuo maisto ir vandens dubenėlių. Plauti daiktus reikėtų tokia seka: indai, žaislai, kraiko dėžutės. Tam, kad jie būtų tinkamos sanitarinės būklės, būtini abu - ir plovimo, ir dezinfekcijos - etapai. Tik plovimas arba tik užpylimas balikliu (dezinfekcija) neužtikrina tinkamos sanitarinės būklės. Kruopštus skalavimas ir džiovinimas yra taip pat svarbūs etapai.

Švara prieglaudose: kaip teisingai atlikti dezinfekciją (2)

Dezinfekcinės priemonės pasirinkimas, apie kurį rašiau praėjusį kartą, yra pats lengviausias etapas kovoje su ligų sukėlėjais. O štai pagrindinį darbą atlieka personalas, jei laikosi plovimo ir dezinfekcijos taisyklių ir moka laiku pastebėti ligų simptomus bei izoliuoti sergančius gyvūnus. Didžioji dauguma prieglaudose besidarbuojančių savanorių dezinfekciją atlieka kiekvienas pagal savo supratimą, o išties tam, kad ji būtų efektyvi ir apsaugotų gyvūnus - reikia žinoti bent kai kurias esmines taisykles bei principus. Tad šįkart - išsamiai apie tai, kas svarbu, kad dezinfekcija nenueitų „šuniui ant uodegos“.

Švara prieglaudose: dezinfekcijos priemonės (1)

Šį kartą pradėsiu straipsnelių seriją apie tinkamą prieglaudos sanitarinę priežiūrą - kadangi ši tema labai plati, prireiks net kelių kartų, kad aptarti pačią esmę. Na, o pradėsiu nuo to - kas tai yra valymas ir dezinfekcija, kada reikia šias procedūras atlikti ir kokias priemones geriausia pasirinkti.

Kodėl svarbu tai išmanyti? Ogi todėl, kad prieglaudose skiriama daugybė laiko ir pastangų joms valyti ir dezinfekuoti, tikintis, jog tai bus pagrindinė priemonė apsaugoti gyvūnus nuo ligų plitimo. Žinoma, tai vienas svarbesnių faktorių palaikant gyvūnų sveikatingumą, o taip pat yra ir kitų teigiamų rezultatų: iš švarios prieglaudos naujiems šeimininkams maloniau įsigyti augintinį, ji taip pat sulaukia daugiau visuomenės palaikymo.
Tačiau pasirinkus netinkamas priemones arba netinkamai atliekant valymo ir dezinfekcijos procedūras, visas šis procesas gali tapti neefektyviu - rezultatai nepateisina išeikvoto laiko, pinigų ir priemonių. Be to, netinkamai visa tai atliekant, gali tiesiogiai nukentėti gyvūnai, personalas, o kartais netgi dar labiau išplisti infekcijų sukėlėjai.

Asmeninė prieglaudos darbuotojų higiena - gyvūnų labui

Asmeninė higiena - regis, toks paprastas dalykas, tačiau vienas svarbiausių, jei norite, kad jūsų prieglaudos gyvūnai neužsikrėstų vieni nuo kitų užkrečiamomis ligomis. Jūsų rankos bei apranga nuolat kontaktuoja su įvairios būklės gyvūnais, tad mikrobams gali tapti patogia „transporto priemone“ nukeliauti nuo sergančių iki sveikų. Rankomis liečiami gyvūnai, daiktai, taip pat jomis nesąmoningai galime prisiliesti ir prie savo nosies ar burnos. Žmonės juda po prieglaudą žymiai daugiau nei gyvūnai, todėl būtina padaryti viską, kad netaptume pavojingų mikrobų „taksi“.
Buvo atliktas tyrimas, parodęs itin svarbią gyvūnus prižiūrinčio personalo asmeninės higienos svarbą ligų perdavimui prieglaudoje. Vienoje patalpoje narveliuose buvo laikomos kalici virusu užsikrėtusios katės, o netoliese - nepilno pusantro metro atstumu nuo jų - sveikos katės. Kates prižiūrintys asmenys kruopščiai laikėsi asmeninės higienos ir sveikas kates prižiūrėdavo tik gerai nusiplovę rankas, o tik tuomet užsiimdavo sergančiomis katėmis. Nors sergančios kaliciviroze katės sirgo ir čiaudėdamos į aplinką virusus išskyrė 30 dienų, tačiau nei viena iš sveikų kačių nesusirgo. Tačiau kai tik eiliškumas buvo sukeistas - iš pradžių buvo aptvarkomos sergančios katės, o tuomet sveikos (tame tarpe nesistengiant ypatingai laikytis higienos) - visos sveikos katės per savaitę susirgo.

Prieglaudos gyvūnų laikymas: grupėmis ar atskirai?

Neseniai rašiau apie tai, kaip paskirstyti ir suplanuoti patalpas skirtingos sveikatos būklės gyvūnams, o šį kartą norėčiau labiau akcentuoti apie tose patalpose laikomų gyvūnų grupavimą. Ar galima juos įkurdinti kartu, ar visgi kiekvieną atskirame narvelyje?
Deja, labai dažnai prieglaudos nepakankamai skiria dėmesio šiam klausimui, o ypač kai nejučiomis ima stigti vietos naujiems globotiniams - tuomet stengiamasi juos kaip nors sutalpinti po du, po tris ir daugiau, kad tik daugiau sutilptų. O pasekmės? Neišvengiamai ligos, kurios prieglaudose gali plisti ypač lengvai ir greitai, jei tam susidaro palankios sąlygos (tame tarpe ir per didelis gyvūnų skaičius).
Norint to išvengti, tereikia laikytis kelių nesudėtingų taisyklių.

Gyvūnų globos paroda (JAV) - unikalus renginys dirbantiems prieglaudose

Jau kelis metus iš eilės „varvinu seilę“ į Gyvūnų globos parodos (Animal Care Expo) reklamas, kurias gaunu į savo el. pašto dėžutę. Tai didžiulė tarptautinė mokomoji ir praktinė paroda, vykstanti kasmet JAV ir skirta gyvūnų prieglaudų, kontrolės ir gelbėjimo tarnybų profesionalams bei savanoriams. Tad šį kartą savo tinklaraščio kampelį skiriu šiai parodai pristatyti.

Prieglaudos patalpų paskirstymas gyvūnams

Šį kartą norėčiau papasakoti apie tai, kokios patalpos turėtų būti prieglaudoje ir kokias gyvūnų grupes būtina atskirti vienas nuo kitų, kad tai padėtų išvengti infekcinių ligų plitimo prieglaudoje, apsaugotų sveikus gyvūnus nuo kontakto su sergančiais, netgi tais, kurių klinikiniai požymiai dar neišryškėję, nors jie jau ir yra užsikrėtę ir platina ligas. Tai yra vienas iš svarbiausių prevencijos būdų apriboti, sumažinti gyvūnų sergamumą prieglaudoje.

Nors principai yra paprasti kaip penki rankos pirštai, deja, jų laikosi toli gražu ne visos prieglaudos, o tai yra viena iš didelio gyvūnų sergamumo jose priežasčių. Kai naujai patekę gyvūnai iškart apgyvendinami krūvoje su kitais prieglaudos globotiniais, nėra ko stebėtis, kai vieną dieną visi suserga kokia nors bjauria liga. Užtenka vieno sergančio gyvūno, o pasekmės gali būti labai ir net labai sunkios - tiek gyvūnų gerovės, tiek finansine ir netgi įvaizdžio prasme. Kartais dėl tokių klaidų tenka atsisveikinti su didele dalimi prieglaudos gyvūnų, o ir užtikrinti, kad naujiems šeimininkams atiduodamas gyvūnas nėra sergantis, tokiais atvejais būna labai sunku. Juk kai kurios ligos išryškėja ne iškart, kaip, pavyzdžiui, grybelis (dermatofitozė).

Beje, tinkamas gyvūnų paskirstymas taip pat padeda gyvūnams išvengti streso, o tai irgi labai svarbu, palaikant jų sveikatą ir atsparumą ligoms.