Prieglaudos patalpų paskirstymas gyvūnams

Šį kartą norėčiau papasakoti apie tai, kokios patalpos turėtų būti prieglaudoje ir kokias gyvūnų grupes būtina atskirti vienas nuo kitų, kad tai padėtų išvengti infekcinių ligų plitimo prieglaudoje, apsaugotų sveikus gyvūnus nuo kontakto su sergančiais, netgi tais, kurių klinikiniai požymiai dar neišryškėję, nors jie jau ir yra užsikrėtę ir platina ligas. Tai yra vienas iš svarbiausių prevencijos būdų apriboti, sumažinti gyvūnų sergamumą prieglaudoje.

Nors principai yra paprasti kaip penki rankos pirštai, deja, jų laikosi toli gražu ne visos prieglaudos, o tai yra viena iš didelio gyvūnų sergamumo jose priežasčių. Kai naujai patekę gyvūnai iškart apgyvendinami krūvoje su kitais prieglaudos globotiniais, nėra ko stebėtis, kai vieną dieną visi suserga kokia nors bjauria liga. Užtenka vieno sergančio gyvūno, o pasekmės gali būti labai ir net labai sunkios - tiek gyvūnų gerovės, tiek finansine ir netgi įvaizdžio prasme. Kartais dėl tokių klaidų tenka atsisveikinti su didele dalimi prieglaudos gyvūnų, o ir užtikrinti, kad naujiems šeimininkams atiduodamas gyvūnas nėra sergantis, tokiais atvejais būna labai sunku. Juk kai kurios ligos išryškėja ne iškart, kaip, pavyzdžiui, grybelis (dermatofitozė).

Beje, tinkamas gyvūnų paskirstymas taip pat padeda gyvūnams išvengti streso, o tai irgi labai svarbu, palaikant jų sveikatą ir atsparumą ligoms.

Projektas „Kam to reikia?“

Kažkaip neseniai mano galvoje iškilo klausimas - kaip galima būtų sudominti vaikus mokykloje mokomais dalykais ir kokia nors įdomesne veikla nei kad bukas televizoriaus žiūrėjimas bei paprastas dykinėjimas? Tada aš pagalvojau, kad galima būtų supažindinti vaikus su įvairių specialybių žmonėmis, kurie parodytų, ką jie veikia, kokios žinios ir įgūdžiai reikalingi jų darbui, kas jame laukia įdomaus. Tai plėstų ir vaiko akiratį, ir galbūt netgi padėtų jam už kažko „užsikabinti“, daugiau domėtis kokia nors sritimi, atsirastų nauji siekiai. Ir štai - tarsi kažkas būtų perskaitęs mano galvoje pastaruoju metu besisukiojusias mintis ir jas įgyvendinęs - sužinojau apie naują projektą „Kam to reikia?“.

Vasaris - sterilizacijų mėnuo

JAV aktyviai ruošiasi minėti vasario 28-ąją dieną, pavadintą „Spay day“, kuri lietuviškai skamba kiek gremėzdiškai - sterilizacijos diena. Tai puikus būdas priminti visuomenei, kad beglobių gyvūnų problema yra neatsakingo ir nekontroliuojamo gyvūnų veisimo pasekmė. Ir nors diena viena, tačiau visas vasaris yra laikomas strerilizacijos ir kastracijos mėnesiu. Ir greičiausiai ne šiaip sau taip sugalvota - juk jau visai netrukus sniegą pakeis dygstanti žolytė, gėlės ir... gyvūnėlių jaunikliai. Pavasaris gyvūnų prieglaudose visada būna sunkiausias, nes tai tas metas, kai žmonės ima nešti į jas visas užderėjusias mažąsias kačių ir šunų atžalėles - žioplas, nerangias, padūkusias, o kartais dar visai bejėges ir net aklas. Tad būtent vasaris ir yra tas mėnuo, kai mes dar galime suspėti išvengti tokio antplūdžio.

Ką turėtų padaryti prieglauda, kad ji nebūtų perpildyta? (4)

Šiandien rašau paskutinę dalį (bent jau kol kas) iš straipsnių ciklo apie prieglaudų perpildymą, kurioje aprašysiu, kas išties yra svarbu, norint išgelbėti kuo daugiau gyvūnų, ir kaip pradėti reguliuoti gyvūnų skaičių savo prieglaudoje.

Prieglaudų perpildymas labai dažnai nutinka dėl to, kad jų vadovybė siekia išgelbėti kuo daugiau gyvūnų. Mūsų tikslas - parodyti, kad tai galima atlikti geriau, ne didinant priimamų gyvūnų skaičių, bet priešingai - jį ribojant! Tiesiog būtina suprasti, kad kiekybinis prieglaudų tikslas pasiekiamas ne vienu metu laikant daug gyvūnų, bet trumpinant gyvūnų kaitos laiką. Tikrasis prieglaudos efektyvumas yra nustatomas ne pagal per metus prižiūrėtų gyvūnų skaičių, bet pagal gyvūnų laikymo dienų skaičių. Kitaip tariant, ne taip svarbu, kiek gyvūnų priimama į prieglaudą, bet svarbiau yra tai, kiek laiko kiekvienas iš jų prabūna joje. Jei į prieglaudą priimta 100 gyvūnų, ir kiekvienas iš jų praleido po 100 dienų, tai esant tam pačiam fiziniam pajėgumui (narvelių skaičiui), per tą patį laikotarpį galima būtų priimti 1000 gyvūnų, kurie prieglaudoje praleistų po 10 dienų. Taigi vos per pusę sumažinus gyvūnų laikymo dienų skaičių, mes galime pasirūpinti dvigubai daugiau gyvūnų! Todėl nors pozicijos laikymasis suteikti gyvūnams daugiau laiko atrodo gailestingesnis, tačiau išties kuo mes darysime greitesnį gyvūnų keitimosi procesą, tuo realiai daugiau gyvūnų mes galėsime suteikti didžiausius šansus ir tuo jiems suteiksime geresnę priežiūrą.

Neperpildyta prieglauda išgelbėja DAUGIAU gyvūnų! (3)

Šį kartą papasakosiu apie tai, kokią įtaką gyvūnų atidavimui iš prieglaudos turi paprasčiausi rinkodaros principai, galiojantys parduodant bet kokias prekes, ir pateiksiu porą pavyzdžių, kokių rezultatų pasiekė prieglaudos, atsisakiusios perpildymo ir susikoncentravusios ties kokybiška gyvūnų priežiūra ir marketingu.

Kaip jau užsiminiau, norėdami surasti daugiau šeimininkų savo globotiniams, mes turime vadovautis marketingo strategijomis – taip pat, kaip parduodant prekę. Ką darytumėte, jei mėgintumėte parduoti daugiau Coca-Colos? Juk tiesiog pagaminę daugiau Coca-Colos, mes jos neparduotume daugiau! Tas pats ir su gyvūnais – priimtų į prieglaudą gyvūnų kiekis nelemia to, kiek jų suras naujus šeimininkus.

Šioje nuotraukoje pavaizduotas „no-kill“ politikos besilaikančios ir gyvūnų priėmimo neribojančios prieglaudos atiduodamų gyvūnų kambarys, visas apkrautas narvais su gyvūnais. Tiesą sakant, koridoriuje taip pat buvo dar daug narvelių, kai kurie netgi mažesnio dydžio nei orkaitė, o viso labo tik kaip mikrobangų krosnelė. Ir štai tokiuose narveliuose gyvūnai buvo laikomi po mėnesį ir ilgiau.


Ar tai gali padėti? Ar papildomi 10, 30 arba 100 narvų padidins gyvūnų atidavimo skaičius?