Rašysiu ir aš :)

Nuo šiol ir aš rašysiu tinklaraštį, - nusprendžiau. Tiesiog per daug visokių idėjų, medžiagos ir noro juos aptarti su kitais kaupėsi mano galvoje ir kompiuteryje, tad pamažu pamažu, bandysiu viską išdėlioti.
Trumpai apie save ir sritis, kuriomis domiuosi ir apie kurias rašysiu. Ogi viskas suksis apie gyvūnus, tik labai iš skirtingų pusių.
Prieš kelis metus, kai kūrėsi pirmosios Lietuvoje savanoriškos gyvūnų globos organizacijos, prisidėjau ir aš - nuoširdžiai norėjau padėti gyvūnams, tik mano pagalba buvo ne tiek tiesioginė (nors porą gyvūnėlių ir aš buvau priglaudusi trumpam), kiek netiesioginė (o jos tikrai ne ką mažiau). Po to viena kelionė į Suomiją vasarai (ten važiavau prižiūrėti šnaucerių veislyną) sujaukė visus planus, ir grįžusi į Lietuvą sau tvirtai pasakiau, kad studijuosiu veterinariją.
Mečiau vadybos mokslus, išsilaikiau trūkstamus egzaminus, ir persikėliau į Kauną studijuoti šią specialybę - nuo mažens norėtąją :) Visa veikla pagrinde liko Vilniuje, o ir laisvalaikio ženkliai sumažėjo, todėl nuo gyvūnų globos atitolau, bet aš jos nepamiršau. Kuo daugiau domėjausi - tuo daugiau radau įdomios informacijos apie gyvūnų prieglaudas, jų veiklos specifiką ir organizavimą, dažniausiai pasitaikančias problemas, gyvūnų ligas ir jų prevenciją, reikalavimus patalpoms, jų statybinėms medžiagoms, išplanavimui ir pan. O aktualių klausimų daugiau, nei galima pamatyti iš pirmo žvilgsnio. Paaiškėjo, kad daugeliu aspektų prieglaudų veterinarų darbas turi savo specifiką, kitokią nei paprastoje klinikinėje praktikoje. JAV, kurioje gyvūnų prieglaudų yra itin daug, šią sritį vystyti pradėjo dar 1978 m., kai organizacija HSUS (Humane Society of United States) išleido pirmą leidinį, orientuotą į prieglaudų problematiką, pavadintą "Shelter Sence" (vėliau pakeitė pavadinimą į "Animal Sheltering"). Tačiau rimčiau jos imtos gvildenti  tik apie 1990 metus: 1992 metais buvo surengta pirma tarptautinė mokomoji konferencija Animal Care Expo (kuri iki šiol vyksta kasmet, pritraukdama daugybę prieglaudų veterinarų specialistų iš viso pasaulio), 1999 metais Kornelio universitete buvo pradėta dėstyti pirmąjį oficialų Gyvūnų prieglaudų problemų ir prevencinės medicinos kursą, o 2001 metais JAV įsikūrė Prieglaudų veterinarijos gydytojų asociacija (Association of Shelter Veterinarians), ir iki šiol būtent šioje šalyje yra sukaupta didžiausia patirtis apie gyvūnų prieglaudas. Ypač malonu, kad veterinarai nuoširdžiai dalinasi ja, publikuoja daug straipsnių ir vertingos medžiagos. Pasidalinsiu mano nuomone geriausiais ir vertingiausiais šaltiniais, kurie man davė daugiausiai naudos:

• http://www.animalsheltering.org/ - oficialus žurnalo "Animal Sheltering" puslapis, žurnalai PDF formatu nuo 2003 metų, visi straipsniai;
• http://sheltermedicine.com/  - portalas, kuruojamas vienų iš pirmųjų prieglaudų veterinarijos gydytojų, kurie padarė bene didžiausią įnašą į šią veterinarijos sritį, tad čia galima rasti koncentruotą aktualiausią informaciją, mokomąją medžiagą;
• http://www.sheltervet.org - prieglaudų veterinarijos gydytojų asociacijos oficialus puslapis.

Prieglaudos prieglaudomis, tačiau ne ką mažiau galvoju ir apie tai - o ką daryti, kad kuo mažiau reikėtų prieglaudų, kad kuo daugiau žmonių augtų žmoniški, humaniški, mylintys gamtą ir gyvūnus. Be abejo, geriausia tokius žmones ugdyti nuo vaikystės. Kaip tą daryti? Ir vėl daugiausiai šioje srityje yra nuveikę amerikiečiai. Pas juos toks ugdymas įgijo Humane Education pavadinimą, lietuviškai išvertus gautųsi maždaug kaip "humaniškasis ugdymas" (o gal humaniškumo?). Keistokas pavadinimas, bet jiems jau įprastas. Ir vėlgi - leidinukai vaikams, specialus mokytojų ruošimas, tokių mokytojų bendruomenės - visa tai pas juos jau įgavę pagreitį. Ypač žavus HSUS leidžiamas laikraštukas "KIND News", skirtas 1-2, 3-4 ir 5-6 klasių moksleiviams (http://humanesociety.org/news/magazines/kind_news/).

Taigi mano dienoraštis ir bus apie visus šiuos dalykus - apie prieglaudas, apie vaikus, apie gyvūnus, apie mus (vaikų švietimo temoms išskyriau atskirą tinklaraštį - "Gyvūnai + vaikai + mes"). Nuoširdžiai tikiuosi, kad tai nebus šauksmas tyruose ir pamažu atsiras daugiau tuo besidominčių žmonių, su kuriais galėsime diskutuoti, kartu domėtis ir pasistengti profesionaliai prisidėti prie vieno tikslo - kad beglobių gyvūnų būtų kuo mažiau.