Šunų parvo virusas: kaip nuo jo apsaugoti prieglaudos gyvūnus?

Šunų parvovirusinė infekcija – visoms prieglaudoms pažįstama nelaimė, greitai išplintanti ir sunkiai suvaldoma, dažniausiai susargdinanti šuniukus, kuriems surasti naujus šeimininkus būtų didžiausi šansai, ir kuri neretai baigiasi mirtimi. Tiek finansine, tiek emocine, ir netgi laiko bei bendro prieglaudos rezultatyvumo prasme šis susirgimas kainuoja labai daug, todėl itin svarbu imtis visų įmanomų prevencijos priemonių, kad prieglaudoje esantys gyvūnai būtų apsaugoti nuo šios ligos – taip ir taupiau, ir netenka stabdyti gyvūnų priėmimo bei dovanojimo, ir gyvūnėliai bei savanoriai nepatiria steso. Juk žymiai geriau žmonių paramą investuoti į globotinių sveikatą, prieglaudos vystymą ir įvairių programų vykdymą, o ne į didžiules sąskaitas už gydymą – ar ne taip?

Grupinio kačių laikymo prieglaudoje įtaka naminių kačių elgsenai

Šį kartą pateikiu mokslinį straipsnį, verstą iš anglų kalbos. Straipsnio autorė - Caroline Monk, originalus jo pavadinimas - "The effects of group-housing on the behaviour of domestic cats (Felis Sylvestris Catus) in an animal shelter".

Santrauka

Šio darbo metu buvo tiriama kačių laikymo grupėmis įtaka naminių kačių stresui ir elgsenai prieglaudoje. 24 vienerių metų amžiaus ir vyresnės katės buvo stebimos Tompkinso apygardos SPCA prieglaudoje tris dienas iš eilės. Jų elgsena buvo nuolat fiksuojama. Taip pat buvo užfiksuoti duomenys apie kačių tankį kambaryje ir buvimo prieglaudoje laiką. Siekiant išsiaiškinti grupinio laikymo įtaką kačių elgsenai su žmonėmis, atskirai 29 kačių grupei iš tos pačios prieglaudos kas mėnesį keturių mėnesių buvo atliekamas temperamento testas.

Kačių PSP programos mokymai Portugalijoje

Šį kartą papasakosiu apie savo išvyką į Portugaliją, Figueira da Foz miestelį, esantį Atlanto pakrantėje. Ten 2013 metais ne pelno siekianti organizacija "International Cat Care" įkūrė kačių pagauk-sterilizuok-paleisk programos mokymų centrą ir vien per šiuos metus spėjo suorganizuoti net penkias mokymų sesijas gyvūnų gerovės organizacijų atstovams iš įvairių šalių - Portugalijos, Lietuvos, Rusijos, Gruzijos, Singapūro ir kt. (iš viso 10 šalių). Juos apmokyti savanoriškai atvyksta specialistai iš aukštą gyvūnų gerovės lygį turinčių šalių (pvz., Anglijos, Airijos). Aš kartu su savo bendramoksle lietuvaite Vaiva dalyvavau paskutinėje šių metų sesijoje, vykusioje lapkričio pradžioje, į kurią susirinko štai kokia smagi kompanija:

Mokymų dalyviai

Kadangi likau labai sužavėta šiais mokymais, norėčiau pasidalinti įspūdžiais su visais savo tinklaraščio skaitytojais ir gyvūnų draugais :)

Gyvūnų priėmimo į prieglaudą planavimas ir tvarka

Straipsnelyje rasite šią informaciją:

• Priėmimo pajėgumų planavimas
• Priimamojo personalas
• Priėmimo zonos išplanavimas ir interjeras
• Pagrindinės darbo priimamajame gairės ir tvarka
• Priėmimo tvarka
• Įkurdinimo alternatyvos ir srautų planavimas
• Priėmimo zonos reikmenų sąrašas

Gyvūnų įvertinimas priėmimo metu prieš patenkant į likusią prieglaudos dalį yra tarsi patikrinimo punktas pasienyje. Tai yra kritinis taškas, kuriame identifikuotos problemos padeda:

• užtikrinti, kad kiekvienam gyvūnui iškart suteikiama reikiama priežiūra,
• išsiaiškinti informaciją, jei yra galimybė palengvinti gyvūno atidavimą, perdavimą arba kitą alternatyvų gyvūno įkurdinimo procesą,
• apriboti sergančių gyvūnų buvimą šalia likusios populiacijos,
• sustiprinti gyvūnų ir darbuotojų saugumą.

Šunų ir kačių vakcinavimas prieglaudose

Šį kartą - verstas straipsnelis apie gyvūnų vakcinaciją prieglaudose. Be abejo, tai - amerikiečių patirtis, tad galbūt ne viskas pas mus yra pasiekiama arba priimtina. Šiaip ar taip, įdomių faktų pamąstymui ir pritaikymui tikrai yra, todėl kviečiu visus gyvūnų globėjus pasiskaityti.

Įvadas

Šis protokolas sukurtas naudojimui prieglaudose, gelbėjimo grupėse arba bet kokiose kitose organizacijose, kuriose laikoma daugiau kaip 5 gyvūnai. Šis protokolas netinka naudojimui namus turintiems augintiniams.

Vakcinavimo strategija prieglaudoje arba kitose vietose, kur dažna gyvūnų kaita, yra daugeliu atžvilgių kitokia nei strategija, taikoma namuose auginamiems gyvūnams. Tikimybė, kad gyvūnas susidurs su pavojumi užsikrėsti ligomis, dažnai yra labai didelė, o infekcijos pasekmės yra galimai sunkios tiek užsikrėtusiam gyvūnui, tiek likusiai prieglaudos populiacijai. Gerai apgalvota vakcinavimo strategija gali būti gyvybiškai svarbi, kad prieglaudos gyvūnai išliktų sveiki. Kai kurios vakcinos gali suteikti apsaugą per kelias dienas ar net kelias valandas po jų suleidimo ir gali stipriai sumažinti gyvybei pavojingų ligų prieglaudoje atvejus. Kitos vakcinos, nors ir ne taip greitai veikiančios, bet gali sumažinti ligų atvejų dažnumą ir sunkumą ne tik prieglaudoje, bet ir atidavus gyvūną į naujus namus arba kitas gyvūnų gelbėjimo grupes. Tokiu būdu prieglauda gali didinti savo reputaciją, padidinti gyvūnų atidavimo skaičius bei pagerinti santykius su kitomis gyvūnų gelbėjimo grupėmis - gauti žymiai daugiau nei tiesiog vakcinavimo tiesioginę naudą.

Žinoma, vakcinacija nėra „stebuklingoji lazdelė“ apsaugant nuo ligų. Net geriausios vakcinos pradeda veikti ne iškart, o gyvūnai gali patekti į prieglaudą jau būdami užsikrėtę. Be to, net esant geriausioms sąlygoms, vakcinacija nesuteikia apsaugos visiems 100% paskiepytųjų, o gyvūnai, patekę į prieglaudą streso būsenos ir nusilpę dėl prastos mitybos, gali nesudaryti optimalaus atsako į vakcinaciją. Galiausiai, ne visoms prieglaudose svarbią reikšmę turinčioms ligoms yra vakcinų, o net ir esančios vakcinos nuo kai kurių ligų ne visada suteikia visišką apsaugą. Vakcinos gali padėti, bet niekada nepakeis geros bendros gyvūnų priežiūros ir apgyvendinimo tvarkos.

Dermatofitozė (grybelis): prevencija ir sergančių gyvūnų aplinkos švarinimas (3)

Ankstesniuose straipsneliuose pasakojau apie dermatofitozę - kas tai per liga, kaip ją diagnozuoti ir gydyti. Šį kartą - apie tai, kaip iššvarinti namus nuo nelabųjų sporų, kad jos neužkrėstų Jūsų pačių arba kitų augintinių, o taip pat - kokių atsargumo priemonių imtis apskritai, jei Jūsų namuose - sergantis grybeliu gyvūnas.

Šiuo metu nėra jokios efektyviai apsaugančios nuo dermatofitozės vakcinos. Esamos vakcinos tik susilpnina klinikinius grybelio požymius, bet nesumažina užkrato plitimo nuo sergančio gyvūno kitiems gyvūnams ir žmonėms. JAV pirmoji vakcina buvo išleista paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje, bet dėl minėtų priežasčių netrukus iš rinkos buvo pašalinta.

Geriausia apsauga, kaip ir daugelio infekcinių susirgimų atveju – tai nepriekaištingas švaros palaikymas. Kačiukai turi būti laikomi atskirai nuo suaugusių kačių. Patalpose, kurios stipriai užkrėstos dermatofitais, visi kačiukai ir vados mažiausiai dvi savaites turi būti laikomi atskirai lengvai dezinfekuojamoje balikliu vietoje ir stebimi, prieš leidžiant jiems išeiti iš narvo arba perkeliant į kačių grupę (kadangi inkubacinis dermatofitozės periodas yra nuo 4 dienų iki 4 savaičių, tokios trukmės karantinas padės aptikti tik dalį, bet ne visus sergančius kačiukus, nes šia liga užsikrečiama tik po gimimo).

Prieš atiduodami katę arba kačiuką į laikinus namus arba aplinką, kuri, kaip manoma, gali būti užkrėsta, paimkite grybų pasėlį. Jei rezultatas bus neigiamas, o katė susirgs dermatofitoze, bent jau tiksliai žinosite, kad globėjų aplinka yra užkrėsta, ir galėsite imtis atitinkamų veiksmų.

Dermatofitozės (grybelio) gydymas prieglaudose (2)

Praėjusį kartą rašiau, kokiais būdais katėms diagnozuojama dermatofitozė. Primenu, kad vienintelis (nors ir ilgėliau užtrunkantis) patikimas būdas nustatyti grybelius yra pasėlių tyrimas. Šį kartą - straipsnis apie tai, ką daryti ir kaip gydyti kates, jei gautas atsakymas - teigiamas.

Ką daryti, jei gautas teigiamas pasėlio tyrimo rezultatas?

Pirmas dalykas, kurį reikia žinoti, yra kokio stiprumo augimas buvo nustatytas, t.y. kiek lėkštelėje išaugo grybų kolonijų. Moksliškai tai yra vadinama kolonijas formuojančiais vienetais (CFU), o kad būtų paprasčiau, prieglaudose jie dažniausiai vadinami tiesiog „patogenų skaičiumi“, arba „P-skaičiumi“. Tai nustatyti yra svarbu, kad galima būtų atskirti sporų nešiotojus nuo išties infekuotų kačių bei nuspręsti, kokių imtis tolesnių veiksmų.
Antras dalykas, kurį reikia žinoti - kaip katė atrodo DABAR? Kitaip tariant, katė turi būti iš naujo apžiūrėta.

Dermatofitozė (odos grybelis) ir jos diagnostika gyvūnų prieglaudose (1)

Kačiukas, sergantis grybeliu

Dermatofitozė pavienei katei yra tiesiog nepatogumas, tačiau gyvūnų prieglaudoje ši liga gali tapti beveik nesuvaldoma epidemija. Ji gali pareikalauti tūkstančių jos diagnostikos bei gydymo išlaidoms, gali užkrėsti naujuosius šeimininkus bei personalą ir visiškai sumenkinti prieglaudos reputaciją bendruomenėje. Netgi dermatofitoze sergančių gyvūnų atidavimas laikinai globai namuose yra labai rizikingas, kadangi liga yra užkrečiama žmonėms, o užkrato neįmanoma apriboti vienoje vietoje.

Dėl šių priežasčių prieglaudoms iškyla didžiulė dilema – migdyti ar gydyti sergančius dermatofitoze gyvūnus? Gerai įvertinkite savo biudžetą ir išteklius, prieš priimdami sprendimą, kuris gali mėnesiams neigiamai paveikti jūsų veiklą. Jei visgi nuspręsite, kad turite pakankamai pajėgumų laikyti ir gydyti dermatofitoze sergančius gyvūnus, nepaprastai svarbu turėti nuoseklią ir efektyvią strategiją šios ligos prevencijai ir valdymui. Žemiau pateikta informacija yra skirta padėti prieglaudoms bendradarbiauti su veterinarijos gydytojais, kad būtų sukurta kaštus taupanti sistema dermatofitų infekcijoms tikrinti, gydyti ir kontroliuoti. Teisingai pasirinkus strategiją ir kruopščiai jos prisilaikant, daugelyje prieglaudų dermatofitozę vis dėlto galima pažaboti, nesiimant masinio gyvūnų migdymo.

Švara prieglaudose: kaip dezinfekuoti daiktus (3)

Praėjusiuose straipsniuose jau aptariau, kokias dezinfekcines medžiagas pasirinkti ir kaip dezinfekuoti prieglaudos patalpas, na o šį kartą - kaip dezinfekuoti prieglaudoje naudojamus daiktus, pradedant indais, baigiant rūbais.

Indų, guminių žaislų ir kraiko dėžučių plovimas bei dezinfekavimas

Dubenėliai ir kraiko dėžutės turėtų būti sužymėti numeriais ir kiekvienam gyvūnui viso jo buvimo prieglaudoje metu naudojami tik tie patys (kiekvienam gyvūnui turi būti išskirta mažiausiai du komplektai indų ir kraiko dėžučių). Žaislai taip pat turėtų būti kiekvienam gyvūnui naudojami tik jam paskirtieji.

Kraiko dėžutės turi būti laikomos ir plaunamos atskirai nuo maisto ir vandens dubenėlių. Plauti daiktus reikėtų tokia seka: indai, žaislai, kraiko dėžutės. Tam, kad jie būtų tinkamos sanitarinės būklės, būtini abu - ir plovimo, ir dezinfekcijos - etapai. Tik plovimas arba tik užpylimas balikliu (dezinfekcija) neužtikrina tinkamos sanitarinės būklės. Kruopštus skalavimas ir džiovinimas yra taip pat svarbūs etapai.

Švara prieglaudose: kaip teisingai atlikti dezinfekciją (2)

Dezinfekcinės priemonės pasirinkimas, apie kurį rašiau praėjusį kartą, yra pats lengviausias etapas kovoje su ligų sukėlėjais. O štai pagrindinį darbą atlieka personalas, jei laikosi plovimo ir dezinfekcijos taisyklių ir moka laiku pastebėti ligų simptomus bei izoliuoti sergančius gyvūnus. Didžioji dauguma prieglaudose besidarbuojančių savanorių dezinfekciją atlieka kiekvienas pagal savo supratimą, o išties tam, kad ji būtų efektyvi ir apsaugotų gyvūnus - reikia žinoti bent kai kurias esmines taisykles bei principus. Tad šįkart - išsamiai apie tai, kas svarbu, kad dezinfekcija nenueitų „šuniui ant uodegos“.