Asmeninė prieglaudos darbuotojų higiena - gyvūnų labui

Asmeninė higiena - regis, toks paprastas dalykas, tačiau vienas svarbiausių, jei norite, kad jūsų prieglaudos gyvūnai neužsikrėstų vieni nuo kitų užkrečiamomis ligomis. Jūsų rankos bei apranga nuolat kontaktuoja su įvairios būklės gyvūnais, tad mikrobams gali tapti patogia „transporto priemone“ nukeliauti nuo sergančių iki sveikų. Rankomis liečiami gyvūnai, daiktai, taip pat jomis nesąmoningai galime prisiliesti ir prie savo nosies ar burnos. Žmonės juda po prieglaudą žymiai daugiau nei gyvūnai, todėl būtina padaryti viską, kad netaptume pavojingų mikrobų „taksi“.
Buvo atliktas tyrimas, parodęs itin svarbią gyvūnus prižiūrinčio personalo asmeninės higienos svarbą ligų perdavimui prieglaudoje. Vienoje patalpoje narveliuose buvo laikomos kalici virusu užsikrėtusios katės, o netoliese - nepilno pusantro metro atstumu nuo jų - sveikos katės. Kates prižiūrintys asmenys kruopščiai laikėsi asmeninės higienos ir sveikas kates prižiūrėdavo tik gerai nusiplovę rankas, o tik tuomet užsiimdavo sergančiomis katėmis. Nors sergančios kaliciviroze katės sirgo ir čiaudėdamos į aplinką virusus išskyrė 30 dienų, tačiau nei viena iš sveikų kačių nesusirgo. Tačiau kai tik eiliškumas buvo sukeistas - iš pradžių buvo aptvarkomos sergančios katės, o tuomet sveikos (tame tarpe nesistengiant ypatingai laikytis higienos) - visos sveikos katės per savaitę susirgo.

Aukščiau paminėto tyrimo rezultatai parodė, kaip svarbu laikytis tieks asmeninės higienos, tiek judėjimo tarp skirtingos sveikatos būklės gyvūnų taisyklių. Tad asmeninei kontaktuojančių su gyvūnais bei tvarkančių jų laikymo vietas asmenų higienai reikia skirti tikrai daug dėmesio. Šį kartą pasistengsiu išsamiai aprašyti visas subtilybes šiuo klausimu.

Pirštinių naudojimas

Pirštinės efektyviausiai apsaugo nuo užkrečiamų ligų, jeigu kiekvieno gyvūno priežiūrai naudojamos naujos. Tai nėra nei patogu, nei ekonomiška, tačiau kai kuriais atvejais jos būtinos - liečiant karantinuojamus, sergančius ir įtariamus dėl ligų gyvūnus. Jeigu prieglaudoje kokios nors ligos epidemija arba jei ant savo rankų turite žaizdų, įdrėskimų, pirštinių gali prireikti liečiant visus gyvūnus be išimties. Pirštinės taip pat turėtų būti dėvimos bet kokių darbų su gyvūnų daiktais metu – plaunant narvus, indus, tvarkant nešvarius skalbinius (po šių procedūrų taip pat reiktų nusiplauti ir dezinfekuoti rankas).

Gali būti naudojamos vienkartinės pirštinės iš latekso arba polietileno. Pirštinės iš latekso yra brangesnės, tačiau jas reikia mūvėti, kuomet atliekamos judesių tikslumo reikalaujančios procedūros – gyvūnų apžiūra, kraujo ėmimas ir pan.
Polietileninės pirštinės yra pigesnės, jas galima mūvėti, atliekant tikslumo nereikalaujančias procedūras, pvz., perkelti katę iš vieno narvo į kitą ir pan. Jos lengvai užsimaunamos ir nusimaunamos.
Svarbu, kad pirštinės būtų užsimaunamos švariomis, dezinfekuotomis rankomis, kitaip nuo pirštų mikrobai gali patekti ant pirštinių paviršiaus. Nusimaudami pirštines, venkite išorinės jų pusės prisilietimo prie jūsų odos ar rūbų. Jeigu nusimaudami pirštines prisilietėte išorine jų puse prie rankų, būtinai jas nusiplaukite ir dezinfekuokite prieš užsimaudami kitą porą.
Nusimovus pirštines, jos iškart turi būti išmetamos į šiukšliadėžę.

Rankų plovimas ir nusausinimas

Jei nesinaudojote pirštinėmis arba nusimaudami jas prisilietėte išoriniu paviršiumi prie savo rankų, būtina po darbo su gyvūnu jas tinkamai nusiplauti. Taip pat jas būtina plauti prieš valgį ir pamainos pabaigoje. Geriausia naudoti turinčius jodo dezinfekuojančius muilus. Kokybiškas rankų plovimas dažniausiai skiriasi nuo to, prie kurio esame pripratę, todėl reikia išmokti tai atlikti tinkamai.
Rankų plovimo etapai:

• sušlapinkite rankas šiltu tekančiu vandeniu;
• išmuiluokite;
• kruopščiai plaukite ir trinkite visą rankų odą, nepraleisdami nė mažiausio lopinėlio (nepamirškite tarpupirščių), mažiausiai 20 sekundžių (tai ilgiau nei gali pasirodyti iš pradžių!);
• nuplaukite rankas vandeniu;
• sausai nušluostykite abi rankas dviem atskirais popieriniais rankšluosčiais (kiekvienu apie 10 sekundžių) arba, jei naudojate medžiaginius rankšluosčius, kiekvienam šluostymui turi būti imamas naujas, išskalbtas rankšluostis.

Šluostymo etapas yra ypatingai svarbus. Drėgmė yra puiki terpė mikrobams daugintis, todėl atsiminkite, kad kartais netinkamai nuplautos ir dar drėgnos rankos yra netgi pavojingesnės gyvūnams (arba netgi jums patiems) negu visai neplautos.

SVARBU: švariomis rankomis neužsukinėkite vandens čiaupo! Jį užsukite laikydami rankšluostį, kuriuo nusivalėte rankas.

Deja, dažnas rankų plovimas galiausiai gali irgi tapti problema ligų plitimo atžvilgiu - oda sausėja, ir nusilupusios mažytės dalelės gali platinti prie jų prikibusios mikrobus. Kitas svarbus momentas – oda gali sudirgti, pakisti jos mikroflora, ir dėl to rankos taps mažiau atsparios mikrobų poveikiui ir prikibimui. Todėl kai tik yra galimybė, vis dėlto geriau naudotis vienkartinėmis pirštinėmis.

Prieglaudoje esančios kriauklės turi būti kasdien plaunamos ir dezinfekuojamos, nes plaunant rankas muilu, mikrobai nesunaikinami, bet tiesiog pašalinami nuo rankų į kriauklę. Jie išlieka tokie pat pavojingi kaip ir anksčiau. Taip pat reikia prižiūrėti popierinių rankšluosčių, dezinfektorių dėžutes.

Rankų dezinfekavimas

Rankų dezinfekavimo priemonės (dažniausiai želė konsistencijos) taip pat labai efektyviai apsaugo nuo mikrobų. Jos pigios ir lengvai naudojamos. Prieglaudoje geriausia naudoti tas, kurių sudėtyje yra nuo 70 % iki 90 % etilo alkoholio (kadangi jos geriausiai apsaugo nuo kalici viruso – vieno iš kačių rinotracheito sukėlėjų). Dezinfekuojant rankas, reiktų vadovautis priemonės gamintojų instrukcijomis. Dažniausiai jose nurodoma, kad prieš džiovinant rankas, jas būtina trinti priemone bent 15-30 sekundžių. Venkite dezinfekavimo priemonių, neturinčių sudėtyje alkoholio. Jos ne tik neapsaugo nuo kalici viruso, bet kai kuriose iš jų taip pat yra fenolio (triklozano) arba ketvirtinio amonio (benzalkonio) junginių, kurie didelėmis koncentracijomis gali būti nuodingi gyvūnams. Visada pasirūpinkite tinkamų dezinfekavimo priemonių atsargomis ir neskatinkite savanorių į prieglaudą atsinešti bet kokių savo nuožiūra įsigytų priemonių.
Kita vertus, dezinfekcinė želė neapsaugo nuo kai kurių kitų prieglaudose labai paplitusių ligų – panleukopenijos (kačių maro), parvoviruso (sukeliančio šunidžių kosulį) ir dermatofitozės (ją sukelia grybeliai). Šiuo atveju želė, sudarydama lipnią juostelę, kaip tik padeda mikrobams plisti nuo vieno gyvūno prie kito, todėl jei prieglaudoje yra suaktyvėję šie ligų sukėlėjai, rankų higienai vis dėlto geriau pasirinkti vienkartines pirštines.

Manikiūras

Gyvūnų prižiūrėtojos nagus turėtų kirpti trumpai ir neklijuoti dirbtinių nagų, nes panagės yra puiki slėptuvė mikrobams.

Rūbai

Rūbai, taip pat kaip rankos ir batai, gali nešioti daugybę pavojingų mikrobų. Jeigu laikote gyvūną ant rankų ir liečiate prie rūbų, geriausia būtų persirengti prieš einant prie kito gyvūno. Tai ypač svarbu, jeigu pereinate nuo sergančio gyvūno prie sveiko arba primate naują gyvūną. Žinoma, nepatogu persirenginėti kiekvieną kartą, tačiau bent jau turėkite keletą švarių apsiaustų arba specialių chalatų. Jeigu reikia katę pernešti iš vienos patalpos į kitą, geriausia ją laikyti nešiojamame narvelyje (taip katei sukelsite mažiau streso, be to neglausite jos prie savo drabužių). Arba galima tiesiog užsimesti švarų rankšluostį ir tada paimti katę ant rankų. Valydami ir dezinfekuodami gyvūnų laikymo vietas, vilkėkite specialią darbo aprangą, skirtą tik šiems darbams (apsiaustas, apsauginiai akiniai, batai). Jei nesilaikoma judėjimo į kitas gyvūnų grupes taisyklių, kiekvienoje patalpoje turėtų būti vilkimas vis kitas darbo rūbų komplektas. Baigę patalpų valymą, būtinai pakeiskite rūbus, kad su tais pačiais nepriiminėtumėte naujų gyvūnų. Išeidami iš prieglaudos taip pat persirenkite, kad pavojingų mikrobų nenuneštumėte į savo namus, kur jūsų laukia šeima ir augintiniai. Skalbimui skirtus rūbus sandariai supakuokite į švarų polietileninį maišą. Nelieskite jo nešvariomis rankomis ar pirštinėmis, rūbus stenkitės įdėti taip, kad jie nesiliestų prie išorinės maišo pusės, maišo nedėkite ant nešvarių paviršių.

Avalynė

Daugybę nešvarumų nešiojamės ant batų padų, taigi kiekvieną kartą ant grindų „pritrepsime“ mikrobų, kurie per gyvūnų pėdas ar žaislus gali lengvai patekti į jų organizmą. Tai ypač pavojinga, jei iš sergančių gyvūnų patalpos einate į jauniklių arba neskiepytų gyvūnų patalpas ir nesiimate jokių priemonių, kad su batais neprineštumėte mikrobų. Jeigu nuolat kruopščiai valote patalpas, rizika, žinoma, sumažėja, be to, papurškus grindis efektyvia dezinfekavimo priemone, sunaikinsite daugumą jūsų atneštų mikrobų. Tačiau, kilus ligos protrūkiui prieglaudoje ir tuomet, kai esate patalpoje, kurioje maži, neskiepyti šuniukai arba kačiukai turi kontaktą su grindimis, reikia imtis papildomų apsaugos priemonių: galima pastatyti nedidelių vonelių su dezinfektantu batams įmerkti, naudoti vienkartinius celofaninius batų „užvalkalus“ arba tiesiog apsiauti atskirus (tik tam reikalui skirtus) batus ir visada juos laikyti toje patalpoje.
Naudojant batų voneles, būtina:

• naudoti labai stiprias dezinfekavimo priemones (labiau tiks tos, kurios mažiau inaktyvuojasi organinėse medžiagose ir yra stabilesnės, taigi ne baliklis, o kurios nors kitos); 
• įpilti tiek skysčio, kad jis apsemtų visą bato padą; 
• šalia padėti šepetį padams nuvalyti; 
• keisti jas kasdien. 

Nors batų vonelės ir patogios, jos nėra labai veiksmingos. Visų pirma, visos dezinfekcinės medžiagos turi tam tikrą laiką kontaktuoti su paviršiumi (10 min.), todėl trumpas jų įmerkimas į dezinfektoriaus tirpalą nebus labai efektyvus. Be to, purvas inaktyvuoja dezinfekcines medžiagas, todėl jos nesunaikins mikrobų, tūnančių priskretusiuose nešvarumuose, o ir sekantį kartą pats tirpalas jau nebebus toks veiksmingas. Taigi voneles tikslinga naudoti tik tam tikrose patalpose, tačiau nepristatykite jų prie kiekvienų durų. O tam, kad pagal galimybes išnaudotumėte jas efektyviai, prieš įmerkdami batus būtinai pasistenkite kruopščiai šepečiu nuvalyti visą purvą ir pastovėti vonelėje kaip įmanoma ilgiau.

Susidūrus su infekcijų epidemijomis, geriau naudoti užmaunamus batų maišelius arba kiekvienoje patalpoje avėti kitus batus.


Kadangi šį kartą patarimų gana gausu, pabaigai pasistengiau išskirti svarbiausius:

a) Būtina mūvėti pirštines kontaktuojant su naujai atvykusiais (karantinuojamais), įtariamais dėl ligų, sergančiais ar sirgusiais (kadangi netgi gyvūnui pasveikus, jis gali būti kai kurių ligų sukėlėjų, pavyzdžiui, grybelių dermatofitų, nešiotoju dar 1,5 metų!) gyvūnais, taip pat prieglaudoje išplitus kuriai nors ligai (epidemijai). Pirštines būtina keisti po kontakto su kiekvienu gyvūnu.

b) Kontaktuojant su skiepytais, nesirgusiais, sveikais, žinomos sveikatos būklės gyvūnais galima nesimauti pirštinių, tačiau po kontaktavimo su kiekvienu gyvūnu būtina nusiplauti arba dezinfekuoti rankas, geriausia – atlikti abu veiksmus, nes nepašalinus organinių medžiagų (seilių, purvo), jos inaktyvuoja dezinfektorių.

c) Kontakto su gyvūnu metu, kol mūvite pirštines, dar nenusiplovėte ar nedezinfekavote rankų, stenkitės jomis liesti kuo mažiau daiktų, drabužių, neliesti veido bei plaukų.

d) Venkite artimo kontakto su gyvūnais – juos bučiuoti, glausti prie veido, rūbų, nes tai yra puikus būdas plisti ligų sukėlėjams, kurie gali būti pavojingi ne tik kitiems myluojamiems gyvūnams, bet ir jums patiems!


Informacija paruošta pagal Kate F. Hurley, D.V.M., M.P.V.M. straipsnį „Shelter Medicine: Hands Down, Feet First, Clean Clothing Not Optional“.