Praėjusį kartą jau rašiau apie tai, kokios priemonės turi būti vykdomos prieglaudoje, norint apsaugoti globotinius nuo infekcinių ligų, ir žadėjau apie kiekvieną iš jų papasakoti išsamiau. Sąmoningai praleisdama pirmąjį punktą apie prieglaudų projektavimą, planavimą ir statybas, iškart žengiu prie antrojo - pajėgumo laikyti gyvūnus nustatymo ir gyvūnų skaičiaus prieglaudoje kontroliavimo, kad prieglauda nebūtų perpildyta. Šiai temai išgvildenti man neužteks vieno straipsnio (jis tiesiog būtų pernelyg ilgas), todėl skaitymo bus keliems kartams.
Medžiaga paruošta pagal amerikiečių autorės, prieglaudų veterinarijos gydytojos Kate F. Hurley paskaitą veterinarinės medicinos studentams apie gyvūnų prieglaudų perpildymą, jo priežastis, pasekmes bei esamas alternatyvas. Išties, kas gerai suprantate angliškai, paskaitą labai rekomenduoju pažiūrėti „gyvai“: http://breeze.ucdavis.edu/p81992127/.
Šiandien pradėsiu nuo pačio supratimo - kas tai yra perpildyta gyvūnų prieglauda, kaip ją atpažinti, kokios yra perpildymo pasekmės ir kodėl taip nutinka. Su šia problema buvo susidūrusios daugelis Lietuvoje naujai susikūrusių savanoriškų prieglaudų, o kai kurios ir iki šiol susiduria, tad ši tema vis dar yra labai aktuali.
Apie gyvūnų prieglaudos perpildymą galima kalbėti kaip apie kiekybinį gyvūnų perteklių konkrečioje prieglaudoje, galinčioje laikyti tik tam tikrą kiekį gyvūnų (turinčioje tam tikrą gyvūnų laikymo pajėgumą), kurio pasekmės kokybiškai atsiliepia gyvūnų gerovei ir sveikatingumui.
Koks yra gyvūnų laikymo pajėgumas, priklauso nuo kiekvienos individualios prieglaudos arba programos turimų išteklių. Tai gali būti 15 gyvūnų nedideliame gelbėjimo centre, o didelėje, gerai finansuojamoje prieglaudoje tai gali būti ir 800 gyvūnų – visi jie gaus tinkamą priežiūrą, jei nebus peržengtas šis slenkstis. Svarbu suvokti vieną dalyką - kiekviena prieglauda turi tam tikrą individualų pajėgumą prižiūrėti gyvūnus.
Sakykime, prieglauda „X“ yra pajėgi kokybiškai laikyti 20 šunų, tačiau ji pastoviai laiko jų daugiau. Grafiškai tai atrodo taip:
Visų pirma, tarp gyvūnų neišvengiamai padažnėja tiesioginis kontaktas (pavyzdžiui, į vieną narvelį patalpinami du ar daugiau karantinuojamų gyvūnų), todėl pasirinkusios perpildymo politiką, prieglaudos būtinai susidurs su ligų protrūkiais. Ligos padidina gyvūnų kaitos laiką, bendrą prieglaudos užkrėstumą, naudoja personalo išteklius ir laiką, o svarbiausia - prieglauda tampa nevykusia vieta gyvūnui į geresnę ateitį!
Kadangi turime daugiau gyvūnų, kuriais turime rūpintis, sumažėja priežiūros kokybė kiekvienam atskiram gyvūnui. Juk jei mes į to pačio dydžio erdvę patalpinsime dvigubai daugiau gyvūnų, mes vis
tiek negalėsime padidinti nei erdvės, nei laiko, kurį visumoje galime skirti globotiniams. Sumažėjus priežiūros kokybei, padidėja sergamumas, stresas ir daugumoje atvejų sumažėja gyvūnų pateikimo (reprezentacijos) visuomenei kokybė. Tai atrodo praktiškai taip pat, kaip atrodytų parduotuvė, jei visos gautos prekės būtų iškart bandomos sutalpinti lentynose.- Kai turime daugiau gyvūnų savo prieglaudoje, pablogėja klientų (potencialių naujųjų šeimininkų) aptarnavimas. Pablogėjęs klientų aptarnavimas reiškia mažiau padovanotų gyvūnų, o tai savo ruožtu lemia, kad prieglaudoje lieka daugiau gyvūnų.
- Mažiau padovanotų gyvūnų, daugiau likusių prieglaudoje gyvūnų, prastesnė priežiūros kokybė gali sąlygoti sumažėjusį visuomenės palaikymą. Mažesnis visuomenės palaikymas gali neigiamai paveikti ryšių su visuomene programas – skatinimą kastruoti ir sterilizuoti, gyvūnų elgesio konsultacijas telefonu, kurios padeda išspręsti problemas su augintiniais, jų neatiduodant į prieglaudas. Nepasisekus šioms programoms, daugiau gyvūnų yra atiduodama į prieglaudas, padidėja perpildymas, padažnėja beglobių gyvūnų tarpusavio kontaktavimas. Taip susidaro užburtas problemų ratas.
Štai elektroninis laiškas, kurį gavo Kate F. Hurley nuo kitos veterinarijos gydytojos 2007 m. gegužės 2 d.
„Neseniai, kai iš prieglaudos pasiėmiau šunį, sužinojau, kad prieglaudai žūtbūt buvo reikalinga pagalba su gyvūnais, kuriuos ji globojo, todėl praėjusią savaitę dar kartą ten apsilankiau. Man plyšo širdis ir buvau priblokšta sąlygų, kurias turi iškęsti gyvūnai. Esami prieglaudos vadovai yra nepatyrę, geros širdies žmonės, kurie prieglaudą perėmė maždaug prieš 6 mėnesius. Juos remia savivaldybė (tai reiškia, kad turi būti priimami visi gyvūnai be jokių apribojimų), jie yra pateikę prašymą paramos gavėjų statusui gauti, bet dar jo negavo, ir prisilaiko nežudančios („no-kill“) prieglaudos politikos. Aš joje praleidau 5 dienas ir pamačiau tokias ligas, apie kurias buvau tik skaičiusi. Jie laiko beveik 500 gyvūnų, šunų ir kačių, o sąlygos yra pasibaisėtinos. Patalpų neįmanoma tinkamai dezinfekuoti, jokių galimybių prisilaikyti gyvūnų izoliavimo taisyklių, o gyvūnų yra siaubingas perteklius. Keli darbuotojai uždirba minimalų atlyginimą, yra perkrauti darbu ir stresinės būklės. Tiesiog fiziškai neįmanoma keliems žmonėms, kurie ten yra, įgyvendinti bent pagrindinę, bet tinkamą gyvūnų priežiūrą, nors jie ir mėgina tai daryti. Kelis šunis jie perduoda kitoms prieglaudoms, bet to neužtenka. Su katėmis situacija yra dar baisesnė – visos katės serga, kai kurios miršta. Šioms katėms nėra jokios vilties.“
Kodėl jie leido šitaip nutikti? Ar dėl to, kad prieglaudos personalui tai nerūpi? Ne. Visa tai nutiko tik todėl, kad gyvūnų yra per daug. „Per daug“ ne kažkaip neapibrėžtai, o būtent šiai prieglaudai ir būtent tuo laiko momentu, kai ji bandė visus tuos gyvūnus prižiūrėti. Pagrindinė problema - ši prieglauda neribodavo gyvūnų priėmimo (priimdavo visus), bet tuo pačiu laikėsi ir nemigdymo („no-kill“) politikos, o tai yra nesuderinami dalykai. Ir nors tai dažniausiai nutinka „no-kill“ (nežudančiose) prieglaudose, kur akcentuojamas „no-kill“ ir tuo pačiu nėra ribojamas gyvūnų priėmimas, bet tai nereiškia, kad taip nutinka visose „no-kill“ prieglaudose, arba kad to nėra kitų tipų prieglaudose. Problemos yra būdingos įvairių tipų ir įvairių politikų prisilaikančioms prieglaudoms.
Deja, kaip nebūtų keista, tai yra įprasta situacija. Ir ji be abejonės nėra tokia, kokios kada nors siektų geros širdies žmonės. Tačiau kai nėra jokių apribojimų priimamiems gyvūnams ir nėra jokio paleidimo į laisvę plano (sulaukėjusių gyvūnų atveju), arba jokio plano, į kurį būtų įtrauktas sprendimus priimantis žmogus, šis disbalansas nulemia prieglaudos perpildymą. Ir tai - ne aplaidumo problema. Tai ne išteklių, skiriamų kiekvienam gyvūnui, problema. Tai problema, kad net esant pakankamai išteklių aprūpinti kiekvieną gyvūną, nėra pakankamai naujų namų, į kuriuos patektų visi prieglaudose atsidūrę gyvūnai.
- Patalpos naudojamos neteisingai
- Ploto panaudojimas: štai ateiname į prieglaudą ir matome, kad yra gyvūnų, jau praėjusių karantinacijos laikotarpį, bet jie vis dar užsilikę karantinavimo patalpose, nes dovanojamų gyvūnų patalpose nėra vietų. Tai be jokios abejonės yra perpildymo požymis. Jei sergantys gyvūnai laikomi sveikų gyvūnų patalpose, jaunikliai laikomi suaugusių gyvūnų patalpose arba atvirkščiai – visa tai yra perpildymo požymiai. (Apie gyvūnų grupavimą išsamiau dar rašysiu vėlesniuose straipsniuose)
Pavyzdys:
Štai šis kačiukas serga viršutinių kvėpavimo takų ligų infekcija (matote kraujuojančią akį). Jis į prieglaudą pateko prieš 3 savaites, ir visą tą laiką buvo laikomas karantino patalpose, laukdamas, kol atsilaisvins vietos gyvūnų dovanojimo patalpose, į kurias jis taip ir nepakliuvo. Per tą laiką jis užsikrėtė infekcija ir tiesiai iš karantino patalpų pateko į gydymo patalpas. Nežinia, koks buvo jo tolesnis likimas.
- Aptvarų/narvų naudojimas
· Dviejų gyvūnų patalpinimas į dvipusius narvus, skirtus vienam gyvūnui;
· Kelių gyvūnų laikymas viename aptvare (jei tai tikslingai nenumatyta, t.y. jei tai yra daroma ne gyvūnų socializacijos sumetimais, bet stengiantis sutalpinti daugiau gyvūnų);
· Ilgalaikis gyvūnų laikymas trumpalaikiam laikymui skirtuose narvuose (pvz. jei gyvūnas 3 metus laikomas įprasto dydžio narve).
Pavyzdys:
Štai šis šuo prieglaudoje jau buvo išgyvenęs 18 mėnesių tą dieną, kai buvo nufotografuotas.
- Vėluojančios arba išvis neatliekamos gyvūnų priėmimo procedūros – gyvūnai nevakcinuojami iškart, o tai padaroma po dienos ar dviejų, jie neperkeliami iš priėmimo patalpų į kitas patalpas, katės netestuojamos dėl kačių leukemijos viruso, nepaskiriama kastracijos/sterilizacijos operacijos data. Visa tai atidedama net dienai ar dvejoms, kas esant rimtoms situacijoms yra visiškai nenaudinga.
Pavyzdžiai:
Štai šis katinėlis prieglaudoje vos tris dienas – labai išsigandęs, mažame metaliniame narvelyje, be jokios vietos pasislėpti ir be jokių daiktų, kurie jam leistų kuo nors užsiimti, išskyrus kelis besimėtančius popierius. Tai yra labai paplitusi kačių priežiūra jų pirmosiomis dienomis po priėmimo.
O štai čia gražus Siamo veislės kačiukas. Matosi privemta narvelyje. Tai yra klasikinė panleukopenija (kačių maras). Vakcina nuo panleukopenijos galima skiepyti kates virš 4 mėn. Ji apsaugo gyvūną nuo užsikrėtimo infekcija prieglaudoje, jei yra laikomasi šių sąlygų: gyvūnas priėmimo metu liečiamas švariomis rankomis, gyvūnui suleidžiama modifikuota gyva poodinė vakcina ir gyvūnas 24 val. laikotarpiu patalpinamas į švarų narvą. Taigi galima visiškai apsieiti be to, ką matote šioje nuotraukoje.
- Sergamumo problemos
- Dažnos arba sunkios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (rinotracheitas ir pan.);
- Ligų sukėlėjai, kurie paprastai nebūna aktyvūs ir yra laikomi nereikšmingais, sukelia sunkias ligas (pvz. jei streptokokai sukelia hemoraginį plaučių uždegimą, kas normaliomis aplinkybėmis yra nebūdinga);
- Chroniškai (nuolat) pasitaikantys burnos uždegimai (stomatitai) arba viduriavimas (tai reiškia, kad aplinkoje yra per daug patogenų arba kad gyvūnai nuolatos stresuoja – tai yra būdinga ilgo laikymo kačių prieglaudoms);
- Padažnėję kačių infekcinio peritonito (pilvaplėvės uždegimo) atvejai;
- Pasikartojantys sunkių ligų protrūkiai: žinoma, į prieglaudą gali patekti parvovirusas ir jis gali šiek tiek išplisti, bet jei vienu metu prieglaudoje plinta daugiau kaip viena infekcija, arba jei infekcija užsikrečia daug gyvūnų, arba jei infekcijos protrūkis nuolatos pasikartoja – šių dalykų galima išvengti, esant tinkamai prevencijai, taigi esant šioms būklėms galima sakyti, kad prieglauda, laikydama tą kiekį gyvūnų, viršija savo pajėgumą užtikrinti jiems reikiamą gyvūnų globą ir apsaugą nuo infekcijų.
- Gyvūnai dažnai ilgai užsibūna prieglaudoje iki kol jiems atsiranda nauji namai – tai yra ženklas, kad prieglaudoje gyvūnų yra per daug BET KURIUO laiko momentu, ir šių gyvūnų laikymas niekaip nepadidins žmonių, norinčių pasiimti gyvūną iš prieglaudos, skaičiaus.
Pavyzdys:
Štai čia katė, įspraudusi savo snukelį į nedidelio narvo kampą, kuriame ji gyvena jau 3 metus. Atkreipkite dėmesį - lapelyje, parašyta, kad katė „DAUG KARTŲ kando“. Galbūt daug kartų kandusių kačių šioje gyvenvietėje yra daugiau nei žmonių, norinčių ir galinčių priimti daug kartų kandusias kates, todėl jai nėra jokių perspektyvų būti paimtai.
Kitą kartą pažadu humaniškumo gyvūnams klausimą išgvildenti papildomai, o taip pat aprašyti, kokios yra galimos gyvūnų skaičiaus kontroliavimo prieglaudoje strategijos. Laukite!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą