Ką turėtų padaryti prieglauda, kad ji nebūtų perpildyta? (4)

Šiandien rašau paskutinę dalį (bent jau kol kas) iš straipsnių ciklo apie prieglaudų perpildymą, kurioje aprašysiu, kas išties yra svarbu, norint išgelbėti kuo daugiau gyvūnų, ir kaip pradėti reguliuoti gyvūnų skaičių savo prieglaudoje.

Prieglaudų perpildymas labai dažnai nutinka dėl to, kad jų vadovybė siekia išgelbėti kuo daugiau gyvūnų. Mūsų tikslas - parodyti, kad tai galima atlikti geriau, ne didinant priimamų gyvūnų skaičių, bet priešingai - jį ribojant! Tiesiog būtina suprasti, kad kiekybinis prieglaudų tikslas pasiekiamas ne vienu metu laikant daug gyvūnų, bet trumpinant gyvūnų kaitos laiką. Tikrasis prieglaudos efektyvumas yra nustatomas ne pagal per metus prižiūrėtų gyvūnų skaičių, bet pagal gyvūnų laikymo dienų skaičių. Kitaip tariant, ne taip svarbu, kiek gyvūnų priimama į prieglaudą, bet svarbiau yra tai, kiek laiko kiekvienas iš jų prabūna joje. Jei į prieglaudą priimta 100 gyvūnų, ir kiekvienas iš jų praleido po 100 dienų, tai esant tam pačiam fiziniam pajėgumui (narvelių skaičiui), per tą patį laikotarpį galima būtų priimti 1000 gyvūnų, kurie prieglaudoje praleistų po 10 dienų. Taigi vos per pusę sumažinus gyvūnų laikymo dienų skaičių, mes galime pasirūpinti dvigubai daugiau gyvūnų! Todėl nors pozicijos laikymasis suteikti gyvūnams daugiau laiko atrodo gailestingesnis, tačiau išties kuo mes darysime greitesnį gyvūnų keitimosi procesą, tuo realiai daugiau gyvūnų mes galėsime suteikti didžiausius šansus ir tuo jiems suteiksime geresnę priežiūrą.
Taigi uždavinys nr. 1: apskaičiuokite savo prieglaudos gyvūnų kaitos laiką (per metus ar kitą patogų laikotarpį).

• Kaitos laikas = gyvūnų laikymo dienų nuo gyvūno priėmimo iki išėjimo skaičius. „Išėjimas“ gali būti atidavimas naujiems arba seniems šeimininkams, perdavimas kitai prieglaudai arba eutanazija, t.y. bet kokia jo baigtis.

Svarbu susikoncentruoti ne pakeisti patį išeities būdą, bet kad jis įvyktų greičiau. Pavyzdžiui, pati savaime eutanazija neduos jokio rezultato, t.y. sprendimas užmigdyti daugiau gyvūnų nepadės. Svarbus yra laikas, per kurį tai įvyksta. Jeigu gyvūnui bet kuriuo atveju būtų atliekama eutanazija, ją verčiau atlikti anksčiau, nei vėliau – tada tai padės, nes taip bus sutaupomi ištekliai ir atlaisvinta vieta kitam gyvūnui, kuriam eutanazija nebus reikalinga. Ta pati taisyklė (geriau kuo greičiau, nei atidėliojant) galioja ir kitiems gyvūno išėjimo iš prieglaudos būdams – atidavimui į naujus namus, ir tuo labiau perkėlimui į kitas prieglaudas (veislių gelbėjimo grupes), nes kuo greičiau jūs tai padarysite, tuo greičiau atsilaisvins vieta kitam gyvūnui.

Kokia yra net nedidelio kaitos laiko pailgėjimo įtaka? Paimkime pavyzdį: prieglaudoje per metus priimama 3000 kačių, o jų kaitos laikas, sakykime, dėl kokių nors priežasčių vidutiniškai kiekvienai katei pailgėja 2 dienomis. Rezultatas:

• 2 dienos x 3000 gyvūnų = 6000 „pradangintų“ kačių laikymo dienų.
• 6000 dienų / 365 dienų = kasdien tais metais yra 16,4 narveliais mažiau laisvų vietų, t.y. 16% mažesnis gyvūnų priėmimo pajėgumas.
• 6000 dienų x 8$ per dieną, reikalingų gyvūno išlaikymui = 48 000$ per metus :(

Sumažinus kaitos laiką:

• Padidėja gyvūnų skaičius, kuriais galima pasirūpinti, tuo pačiu nerizikuojant perpildymu.
• Sumažėja vieno gyvūno išgelbėjimo išlaidos (jas galima panaudoti kitiems gyvūnams ir kitiems tikslams).
• Sumažėja ligų ir elgesio problemų rizika.
• Tai yra humaniškiau.

Uždavinys nr. 2: nustatykite savo prieglaudos pajėgumą, t.y. kiek gyvūnų ji gali laikyti, kad neperžengtų slenksčio. Reiktų atsižvelgti į kelis faktorius.

Optimalus prieglaudos pajėgumas:

• Apima ne tik ploto, bet ir PERSONALO galimybes. Taigi, norėdami veikti pagal SAVO prieglaudos pajėgumą, vienintelis labai svarbus dalykas, kurį jūs galite padaryti, tai pamėginti atsakyti į klausimą: „Koks yra mūsų pajėgumas?“ ir pamėginti nustatyti, ar jūs jo neviršijate dėl netinkamos gyvūnų skaičiaus kontrolės, dėl nepakankamo pajėgumo fiziškai apgyvendinti tokį skaičių gyvūnų ARBA neturėdami pakankamai personalo prižiūrėti šį kiekį gyvūnų.
• Turi būti pakankamas, kad karantinavimo periodu būtų galimybė kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti humaniškoje vienam gyvūnui skirtoje laikymo vietoje visą reikiamą karantinacijos laikotarpį (+ pageidaujamą įvertinimo ir reabilitacijos laikotarpį).
• Pakankamas, kad atidavimui būtų humaniškai laikomas protingai pasirinktas gyvūnų skaičius ir įvairovė.

- Geras tikslas yra siekti, kad gyvūnai po karantinacijos būtų padovanojami vidutiniškai per 14 dienų. Taigi būtų idealu, jei vienu metu prieglaudoje atidavimui būtų laikoma tiek tam tikros rūšies gyvūnų, kiek gaunasi padauginus vidutinį jų atidavimo per vieną dieną skaičių (priklausomai nuo sezono) iš 14. Tarkime, kiek padovanojama kačių per dieną, padauginame iš 14. Tai reiškia, kad visam šiam kiekiui kačių būtų tikimybė 14 dienų bėgyje surasti naujus namus. Be abejo, tai nereiškia, kad gyvūnų laikymas bus apribotas iki 14 dienų - kai kurios katės galbūt užsibus, bet kai kurios bus padovanotos per 3 dienas, taigi vidurkis bus 14 dienų. Tai yra toks laiko tarpas, per kurį nesunku gyvūną išlaikyti sveiką. Taip bus maksimaliai padidintas gyvūnų dovanojimas be papildomo gyvūnų skaičiaus įtraukimo į sistemą, kuris realiai nebeatneštų jokios naudos.

- Įvairovė turėtų būti pakankama, kad dauguma potencialių šeimininkų neišeidinėtų iš prieglaudos be jokio gyvūno, nes buvo per mažas pasirinkimas.

• Jeigu po viso šito lieka papildomos vietos arba išteklių, geriau išskirstyti gyvūnus:

- Grupuoti: šuniukai/kačiukai, gydymo patalpos, karantinas, operacinė, ...

- Sukurti daugiau gyvūnų dovanojimo „punktų“ skirtingose jūsų gyvenamo regiono vietose, negu visus juos laikyti ir dovanoti iš vienos vietos.

Kairėje pateiktas vienos vietinės prieglaudos fizinio pajėgumo pavyzdys

Joje buvo problemų su sergamumu viršutinių kvėpavimo takų ligomis, taip pat laikymo vietų valymo procedūromis, laukinės katės nebuvo įvertinamos, ar tapo draugiškos žmonėms. Pirmas klausimas, kurį mes uždavėme – ar jūs neviršijate savo fizinio pajėgumo? Mes jiems sudarėme grafiką. Raudona linija pavaizduotas gyvūnų laikymo vietų skaičius, o mėlyni stulpeliai – fizinio pajėgumo poreikiai. Kaip matome, prieglauda buvo perpildoma sezoniškai, o žiemą netgi likdavo tuščių laikymo vietų. Taigi visos problemos su dezinfekcija, vakcinavimu, ligomis buvo būtent dėl perpildymo.

Toliau pateiktas kitas grafikas tai pačiai prieglaudai, rodantis gyvūnų priėmimą mėnesiais. Imkime, kad kiekvienam gyvūnui kasdien reikia išskirti mažiausiai 10 minučių – jį pamaitinti, patikrinti, ar nesusirgo, sutvarkyti jo narvelį, pakeisti kraiką. Grafike raudona linija pavaizduota, kiek mažiausiai personalo darbo valandų reiktų kasdien, kad prižiūrėti tais mėnesiais priimtą gyvūnų skaičių. Kaip matote, karščiausiais mėnesiais laiko reikmės išaugdavo iki 40 reikalingų darbo valandų. Tuo tarpu oranžine linija parodyta, koks yra realus tos prieglaudos personalo darbo valandų pajėgumas – tik 10 valandų. Apačioje esanti žalia kreivė rodo, kiek tais mėnesiais pavykdavo skirti laiko minutėmis kiekvienam gyvūnui. Ir kaip matote, kartais šių minučių skaičius sumažėdavo iki 3 minučių per dieną! Kaip manote, ar turint tik tiek laiko, katės bus vakcinuotos, o jei pradėjo čiaudėti – perkeltos į kitas patalpas, jei laukinės katės tapo draugiškomis – įvertintos ir joms suteiktas šansas būti padovanotoms? Ar per 3 minutes įmanoma suspėti pašerti, sutvarkyti narvelį, suvakcinuoti, duoti visus reikalingus vaistus, suspėti atlikti visą darbą su dokumentais ir padėti atvykusiems žmonėms pasirinkti gyvūną? Tai yra tiesiog neįmanoma.

Kad galėtumėte realiai įvertinti savo prieglaudos situaciją, panašų grafiką susidarykite savo prieglaudai. Tai padės pamatyti silpnąsias gyvūnų skaičiaus reguliavimo jūsų prieglaudoje puses ir konkrečiai pamatyti jos trūkumus.

Užduotis nr. 3: nuspręskite, kokios strategijos laikysitės, reguliuodami gyvūnų skaičių prieglaudoje.

Apie strategijas išsamiau rašiau praėjusį kartą, todėl šį kartą tik priminsiu, kad organizacija turėtų pasirinkti vieną iš galimų variantų, kurie užtikrintų, kad prieglauda netaps perpildyta:

Gyvūnų priėmimas	Šansą turinčių gyvūnų migdymas	Pliusai	Minusai
Griežtai ribojamas	Nevykdomas (sanctuary prieglaudos tipas)	· Nereikia priimti skausmingų sprendimų dėl gyvūnų eutanazijos · Moralinis visuomenės palaikymas	· Vyksta lėtesnė gyvūnų kaita, taigi ribojant naujų gyvūnų priėmimą, daugiau jų lieka benamiais · Negalime garantuoti gražaus ir neskausmingo nepriimtų (likusių benamiais) gyvūnų likimo · Daugiau nepatenkintų žmonių, kurie norėjo priduoti gyvūnus · Kai kurių gyvūnų išlaikymui išleidžiamos labai didelės pinigų sumos ir personalo darbas, o jie vis tiek miršta.
Ribojamas iš dalies	Vykdomas tam tikrais atvejais (jei gyvūnas senas, sergantis ir pan.)	· Tarpiniai pliusai	· Tarpiniai minusai
Neribojamas	Vykdomas tokiu mastu, kuris užtikrintų, kad prieglauda nebūtų perpildyta. Migdomi netgi sveiki gyvūnai.	· Efektyviai panaudojamos lėšos · Išgelbstimas maksimalus gyvūnų skaičius (nes visi neužmigdyti gyvūnai yra patys perspektyviausi) · Užtikriname neskausmingą perteklių sudarančių gyvūnų išėjimą iš šio pasaulio	· Tenka prisiimti atsakomybę už sprendimų priėmimą – ką migdyti · Tenka atlaikyti visuomenės spaudimą, kuri nori, kad visi gyvūnai būtų išgelbėti · Tenka atlaikyti netgi savo personalo ir savanorių spaudimą, kurie prisiriša prie globotinių

Nors visos šios politikos yra alternatyvios (svarbu, kad prieglauda nebūtų perpildyta), aš asmeniškai, jei turėčiau savo prieglaudą, laikyčiausi tarpinio varianto. Mano manymu, jis yra patraukliausias, nes galima suderinti ir norą padėti ne tik sveikiems bei perspektyviems gyvūnams, ir norą išgelbėti kuo didesnį skaičių gyvūnų. Tokiu atveju svarbiausia, nustačius prieglaudos pajėgumą, aiškiai nusistatyti, kokią jo dalį naudosime vienaip, o kokią - kitaip. Pavyzdžiui, jei prieglauda yra pajėgi vienu metu laikyti ir prižiūrėti 60 gyvūnų, priklausomai nuo prioritetų, galima pajėgumą paskirstyti ir 50% / 50% (30 vietų bus rezervuota bet kokio perspektyvumo gyvūnams, 30  tik perspektyviausiems su greitos kaitos tikslu), ir 40% / 60%, ir visaip, kaip tik atrodys priimtiniausia konkrečiai prieglaudai.

Užduotis nr. 4: aptarkite strategiją su visu prieglaudos personalu bei savanoriais, išaiškinkite jos tikslus ir privalumus. Svarbiausia - kad visi suprastų gyvūnų reguliavimo prieglaudoje svarbą ir palaikytų šį sprendimą. Tik tuomet visi galės darniai veikti pagal sutartas taisykles ir užtikrintai atsakyti į visuomenės klausimus.

Užduotis nr. 5: komunikuokite su visuomene, paaiškinkite savo strategijos ir politikos priežastis ir nepamirškite informuoti ją apie rezultatus. Taip užtikrinsite visuomenės supratimą, palaikymą ir paramą savo prieglaudai.

Užduotis nr. 6: fiksuokite ir analizuokite gyvūnų statistiką savo prieglaudoje. Ji jums labai padės įvertinti vykdomos politikos efektyvumą, palyginti rezultatus prieš ir po.

Štai ir aptarėme visus svarbiausius momentus :) Linkiu sėkmės visoms gyvūnų prieglaudoms atrasti savo efektyviausias strategijas, siekiant išgelbėti kuo daugiau gyvūnų. Niekada nepamirškite, kad pirmoje vietoje turėtų būti gyvūnų sveikata, gerovė ir jų priežiūros kokybė. Tokia veikla jums garantuos malonumą ir sėkmę!

Primenu, kad medžiaga paruošta pagal amerikiečių autorės, prieglaudų veterinarijos gydytojos Kate F. Hurley paskaitą veterinarinės medicinos studentams apie gyvūnų prieglaudų perpildymą: http://breeze.ucdavis.edu/p81992127/.