Dermatofitozė (grybelis): prevencija ir sergančių gyvūnų aplinkos švarinimas (3)

Ankstesniuose straipsneliuose pasakojau apie dermatofitozę - kas tai per liga, kaip ją diagnozuoti ir gydyti. Šį kartą - apie tai, kaip iššvarinti namus nuo nelabųjų sporų, kad jos neužkrėstų Jūsų pačių arba kitų augintinių, o taip pat - kokių atsargumo priemonių imtis apskritai, jei Jūsų namuose - sergantis grybeliu gyvūnas.

Šiuo metu nėra jokios efektyviai apsaugančios nuo dermatofitozės vakcinos. Esamos vakcinos tik susilpnina klinikinius grybelio požymius, bet nesumažina užkrato plitimo nuo sergančio gyvūno kitiems gyvūnams ir žmonėms. JAV pirmoji vakcina buvo išleista paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje, bet dėl minėtų priežasčių netrukus iš rinkos buvo pašalinta.

Geriausia apsauga, kaip ir daugelio infekcinių susirgimų atveju – tai nepriekaištingas švaros palaikymas. Kačiukai turi būti laikomi atskirai nuo suaugusių kačių. Patalpose, kurios stipriai užkrėstos dermatofitais, visi kačiukai ir vados mažiausiai dvi savaites turi būti laikomi atskirai lengvai dezinfekuojamoje balikliu vietoje ir stebimi, prieš leidžiant jiems išeiti iš narvo arba perkeliant į kačių grupę (kadangi inkubacinis dermatofitozės periodas yra nuo 4 dienų iki 4 savaičių, tokios trukmės karantinas padės aptikti tik dalį, bet ne visus sergančius kačiukus, nes šia liga užsikrečiama tik po gimimo).

Prieš atiduodami katę arba kačiuką į laikinus namus arba aplinką, kuri, kaip manoma, gali būti užkrėsta, paimkite grybų pasėlį. Jei rezultatas bus neigiamas, o katė susirgs dermatofitoze, bent jau tiksliai žinosite, kad globėjų aplinka yra užkrėsta, ir galėsite imtis atitinkamų veiksmų.

Pastaba: tekste bus ne kartą paminėtas baliklis - turimas omeny toks, kurio sudėtyje yra 5,25% natrio hipochlorito.
Esant kitokiam šios veikliosios medžiagos procentui, tekste nurodyti skiedinio santykiai 1:10 (100 ml vienam litrui vandens) ir 1:32 (32 ml vienam litrui vandens) negalioja. Tokiu atveju kiek mililitrų baliklio reikia vienam litrui vandens, skaičiuojama pagal formules (% – natrio hipochlorito procentas priemonėje):

• vietoje 1:10 santykio - 525:%
• vietoje 1:32 santykio - 164:%

Sergančių gyvūnų atskyrimas ir priežiūra

Užsikrėtę arba įtarimų keliantys gyvūnai turėtų būti atskirti nuo kitų gyvūnų, jiems neturėtų būti leidžiama judėti neribotai bet kurioje prieglaudos dalyje. Tokie gyvūnai turi būti gydomi atskirose sergančių gyvūnų patalpose atskirai arba mažomis giminingų arba kitaip susijusių kačių grupėmis. Gyvūnų atskyrimas po vieną arba kačiukų laikymas po du - tris viename narve padeda išvengti kryžminės infekcijos ir padeda geriau stebėti kiekvieno gyvūnėlio sveikatą ir elgseną.

Gyvūnai turėtų būti perkeliami prie atiduodamų globotinių tik tada, kai visi kartu laikyti ligoniukai pasiekė neigiamų mikologinio tyrimo (pasėlio) rezultatų, taigi kuo mažiau grybeliu sergančių gyvūnų bus laikoma kartu, tuo greičiau juos bus galima išgydyti ir perkelti į atiduodamų gyvūnų patalpas.

Sergančių ar įtariamų dermatofitoze gyvūnų priežiūrai sudarykite atskirą švaros palaikymo protokolą, kuris apsaugos nuo ligos plitimo.

• Priėmimo metu gydykite gyvūnus nuo blusų ir kitų išorės parazitų. Tai neleis šiems parazitams platinti ligas nuo katės kitoms katėms ir sumažins odos pažeidimus, kurie yra palankūs dermatofitozei atsirasti.
• Visi paviršiai (grindys, boksai, transporto priemonės ir lentynų viršus), su kuriais dermatofitoze sergančios ar įtariamos katės kontaktavo, turi būti nedelsiant nuvalyti ir dezinfekuoti 1:10 koncentracijos balikliu.
• Aiškiai išskirkite įtariamus gyvūnus (t.y. jų narvus pažymėkite ženklais).
• Laikykite individualiuose narvuose, kurie gali būti lengvai išvalomi ir dezinfekuojami balikliu.
• Laikinuose namuose laikykite šunims skirtame narve arba lengvai išvalomoje patalpoje (pvz., vonioje) dar mažiausiai dvi savaites nuo tada, kai buvo pradėtas sėkmingas išorinis gydymas.
• Idealiu atveju dermatofitoze įtariamus ir sergančius gyvūnus laikykite atskiroje patalpoje nuo kitų gyvūnų. Jei tai neįmanoma, bent jau laikykite atskirai nuo didžiausios rizikos grupių (kačiukų, nėščių kačių, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis – rinotracheitu ir kt. - sergančių kačių).
• Prižiūrėdami dermatofitozės karantino patalpas arba dirbdami su sergančiais gyvūnais, vilkėkite apsauginius rūbus ir avalynę, skirtus tik šiems atvejams. Apsauginius rūbus kasdien išmeskite arba skalbkite.
• Kontaktuodami su katėmis, visada mūvėkite pirštines. Jas keiskite po kiekvieno gyvūno. Taip pat dažnai plaukite rankas.
• Kasdien valykite narvus ir visus patalpos paviršius 1:32 baliklio tirpalu, jei gyvūnai lieka savo vietose. Būtinas 15 minučių dezinfektoriaus kontakto laikas su paviršiumi.
• Šildymo ir vėdinimo angos mažiausiai kartą į savaitę turi būti išsiurbiamos ir dezinfekuojamos. Filtrai turi būti keičiami kas savaitę.
• Indai ir kiti plaunami daiktai gali būti plaunami indaplovėje, jei vandens temperatūra siekia mažiausiai 43,3⁰C.
• Gultai turi būti kasdien skalbiami. Dermatofitoze sergančių gyvūnų skalbiniai turi būti skalbiami atskirai nuo kitų. Gultai ar žaislai, kurių negalima skalbti, turi būti išmesti.
• Po to, kai iškeliauja dermatofitoze sirgęs gyvūnas, jo narvą išvalykite ir dezinfekuokite 1:10 balikliu bent du kartus 24 val. intervalu, prieš į narvą patalpindami naują gyvūną. Paviršius, ant kurių negalima naudoti baliklio, kruopščiai nuvalykite drėgna kempine arba elektrostatine valymo priemone (pvz., Swiffer), o po to išsiurbkite. Išmeskite dulkių siurblio maišelį.
• Idealiu atveju dermatofitoze sergančius gyvūnus turėtų prižiūrėti atskiras personalas, paruoštas būtent šiam darbui. Jei tai neįmanoma, bent jau siekite, kad ši kačių grupė būtų lankoma paskutinė prieš pakeičiant rūbus ir nusiplaunant rankas.

Kadangi gydymas užtruks mažiausiai mėnesį be galimybės laisvai lakstyti su kitais gyvūnais, gyvūnams turėtų būti sudarytos tinkamos ilgalaikiam laikymui sąlygos - t.y. didesni, erdvesni narveliai. Gyvūnų aplinka turėtų būti praturtinta žaislais, su jais, kaip ir su sveikais, reguliariai turėtų bendrauti žmonės. Be abejo, personalas turėtų būti apmokytas, kokių laikytis taisyklių, kad sporos nepasklistų kitiems gyvūnams.

Efektyvios dezinfekcinės medžiagos ir aplinkos švarinimas

Pamatas išlaikant aplinką švarią ir neužkrėstą – tai ne tik sergančių gyvūnų atpažinimas, gydymas bei izoliavimas, bet ir kruopštus mechaninis valymas bei dezinfekcija.

Dermatofitai ilgiausiai išgyvena drėgnoje aplinkoje, į kurią nepatenka saulės šviesa, ir gali išlikti pavojingais mėnesius ar net metus. Sporos labiausiai kimba prie plaukų, todėl jų yra ten, kur patenka plaukai ir dulkės (nuskrenda oru, nuteka vandeniu, pernešama su rūbais ir t.t.). Dėl šios priežasties stenkitės kuo mažiau pakelti dulkių (ir sporų) šluodami patalpas, kratydami patalynę ir pan. Kur įmanoma, verčiau naudokite elektrostatines valymo priemones (pvz., „Swiffers“) arba drėgnas kempines, bet ne šluokite.

Kad efektyviai izoliuotumėte grybelį, Jums nebūtina atskirti paduodamo per ventiliacijos sistemą oro. Svarbiausia - būkite atidūs, kad sporomis neužterštumėte rūbų arba rankų. Prieš investuodami į ventiliacijos angų dezinfekciją, pasinaudodami Swiffer servetėlėmis, paimkite grybų pasėlius iš ventiliacijos vamzdžių. Dezinfekuoti reikia tik jei pasėlis yra teigiamas.

Ištirtas daugelio valymo priemonių efektyvumas prieš dermatofitus. Tik koncentruotas baliklis ir 1% formalinas 100% sunaikina sporas vienu kartu. Taip pat efektyvus enilkonazolis („Clinafarm“ produktai). Koncentruotas baliklis (neskiestas) yra pernelyg agresyvus kasdieniam naudojimui, todėl rekomenduojama kelis kartus naudoti jo skiedinį 1:10, jį laikant ant paviršiaus ne trumpiau kaip 10 minučių. Didelis karštis (virš 50⁰C) taip pat yra efektyvus. Tokią temperatūrą pasiekia pramoninės indaplovės, kai kurie pramoniniai garo prietaisai (bet nebūtinai namams skirti gariniai kilimų valytuvai) ir rūbų džiovintuvai.

Ketvirtinio amonio junginiai, chlorheksadinas ir kalio peroksimonosulfatas (Virkon-S) nepriklausomuose tyrimuose efektyvumo nepademonstravo.

Efektyviausias būdas išsaugoti aplinką švarią ir ją dezinfekuoti yra trigubo valymo technika:

1. Mechaninis purvo, plaukų ir pan. pašalinimas - pats svarbiausias darbas kovoje su grybelių sporomis. Įsivaizduokite, kad sporos - tai labai smulkios dulkės, ir Jums iškart taps aišku, kodėl būtina kruopščiai nuvalyti visus paviršius. Šiam tikslui idealiai tinka elektrostatinės servetėlės (jos brangios, tačiau itin patogios, tad galite prašyti šių priemonių iš savo rėmėjų).
2. Nuvalę visus paviršius, tris kartus nuplaukite juos su plovimo priemone („Fairy“ ar pan.). Kruopščiai nuskalaukite.
3. Dezinfekcija turėtų būti atliekama tik po kruopščiai atliktų pirmų dviejų žingsnių. Jos tikslas - sunaikinti sporas, kurios nepasišalino valymo ir plovimo metu. Kur įmanoma, dezinfekuokite 1:10 balikliu, palikdami jį įsigerti į paviršių 10 minučių.

Dažniausiai labai sunku būna veiksmingai dezinfekuoti patalpas, kuriose yra minkštų baldų, kiliminės dangos arba kitų neplaunamų daiktų. Juos galima valyti garais ir siurbti, tačiau po šių veiksmų reikėtų kruopščiai įvertinti daiktų užterštumą grybelių sporomis (atlikti pasėlius). Dažniausiai geriau tokius daiktus išmesti - taip ir saugiau, ir taupiau. Kačių draskyklių dezinfekcijai galima naudoti kalcio polisulfido tirpalą, po to jas išnešant pastovėti tiesioginiuose saulės spinduliuose (pro langus patenkanti šviesa yra neefektyvi).

Prevencija: 5 D

Aplinką švarinti tipiškoje prieglaudoje su lengvai dezinfekuojamais ir mechaniškai plaunamais narvais yra nesudėtinga. Bet tai gali būti žymiai problematiškiau namuose arba labiau namų sąlygas primenančiose patalpose, pavyzdžiui, grupėmis laikomų kačių kambariuose. Agresyvių dezinfekcinių medžiagų pritaikymas kiekvienam užterštam paviršiui tokioje aplinkoje yra neįmanomas. Laimei, daug galima pasiekti laiku identifikuojant, pašalinant ir gydant kates – ligos nešiotojas, bei imantis kruopštaus juodo darbo – plovimo. Aplinkos pasėlis gali išsklaidyti spėliones apie užterštumą ir išvengti daugybės bereikalingo darbo bei pergyvenimų. Kruopščiai išvalykite, dezinfekuokite kur įmanoma, o tada paimkite pasėlius nuo galimai užkrėstų plotų, kad įvertintumėte sėkmę. Jei pasėlis neigiamas, patalpą greičiausiai galima vėl saugiai atverti globotinėms katėms. Jei teigiamas, bent jau tiksliai žinosite, kad reikia vėl darbuotis pakartotinai. Penki svarbūs apsisaugojimui nuo dermatofitų "D"alykai yra tokie:

• Diagnozuokite
• Atpažinkite ir gydykite infekuotas ir infekciją nešiojančias kates. Joks valymas ar dezinfekcija neturės prasmės, jei viena ar daugiau kačių nuolat pakartotinai užkrečia aplinką.
• Nepamirškite patikrinti kitų augintinių laikinuose namuose, ypač kačių.
• Visų gyvūnų prižiūrėtojų odos pažeidimai turi būti identifikuoti, jei reikia - gydomi ir, dirbant su gyvūnais, būti uždengti. Dermatofitoze sergantys personalo nariai neturėtų prižiūrėti gyvūnų, kol nepasveiks.
• Daugiau nebenaudokite
• Išmeskite daiktus, kurie daug kontaktavo su užkrėstais gyvūnais, pavyzdžiui, draskykles, kurios       negali būti išplaunamos arba dezinfekuojamos balikliu.
• Darbuokitės
• Kruopštus mechaninis plovimas yra labai svarbus, siekiant pašalinti grybelių užkratą. Tai apima sunkiai prieinamų paviršių valymą, elektrostatinių valymo priemonių (pvz., „Swiffer“) naudojimą, kad nuo kiekvieno paviršiaus būtų pašalinta kaip įmanoma daugiau dulkių ir plaukų, ir visų prieinamų vietų siurbimą. Pramoninis kilimų valymas garais gali praversti tiek mechaniškai valydamas, tiek karščiu naikindamas sporas. Kur įmanoma, turi būti išvalyti ir/arba pakeisti ventiliacijos filtrai ir angos. Tačiau dažniausiai ventiliacijos vamzdyno valyti nebūtina.
• Dezinfekuokite
• Visus paviršius, kuriuos galima veikti balikliu, juo dezinfekuokite, naudodami 100 ml vienam litrui vandens (1:10) skiedinį.
• Dokumentuokite sėkmę, atlikdami aplinkos pasėlius
• Sukarpykite „Swiffer“ servetėles į mažus gabalėlius ir nušluostykite galimai užterštus paviršius, kol servetėlės taps akivaizdžiai nešvarios.
• Servetėles įprastu būdu kelis kartus paspauskite ant pasėlio lėkštelėje esančios terpės.
• Kartokite visus 5 D, jei reikia, kol aplinkos pasėlis bus neigiamas!

Grybelis laikinuose arba naujųjų šeimininkų namuose

Kasdienis valymas sumažins aplinkos užkrėtimą, kuris susidaro joje gyvenant sergančioms katėms. Be to, kruopštus valymas bus reikalingas net ir po to, kai sergančių kačių aplinkoje nebėra (arba jos pasveiko). Tai bus žymiai paprasčiau, jei katės bus laikomos nedideliame namų plote, kuriame yra minimaliai baldų ir kilimų (pvz., šunims skirtame dideliame narve, vonioje). Tai ypač svarbu dar mažiausiai dvi savaites nuo tada, kai buvo pradėtas išorinis gydymas (ir jis sėkmingas), o idealiu atveju – iki kol bus gautas bent vienas neigiamas pasėlio rezultatas.

Namų aplinkos tvarkymas, pasireiškus dermatofitų infekcijai:

Kasdien

• Visi lygūs paviršiai (įskaitant grindis, sienas, spintelių viršų, palanges ir boksus) turi būti nušluostyti drėgna kempine, „Swiffer“ servetėlėmis ir/arba išsiurbti (kad būtų pašalinti užkrėsti plaukai), o tuomet dezinfekuoti 1:32 koncentracijos balikliu.
• Kilimus siurbti dukart per dieną. Dulkių siurblio maišeliai turi būti reguliariai išmetami.
• Gultai ir apsauginiai rūbai turi būti kasdien keičiami ir skalbiami atskirai nuo kitų skalbinių karštame vandenyje su balikliu bei džiovinami džiovyklėje (arba išmetami).

Po to, kai sergančių kačių nebeliko, sekite 5 D rekomendacijas, aprašytas aukščiau. Kaip ilgai reikės tokio kruopštaus valymo priklauso nuo aplinkos užterštumo. Jei kačiukai lakstė po namus kurį laiką prieš diagnozuojant ligą arba nebuvo nuosekliai taikomas išorinis gydymas, gali prireikti daugiau pastangų. Kita vertus, jei katė buvo laikoma ribotame, lengvai plaunamame plote ir efektyviai gydoma išoriškai, gali prireikti tik įprasto tvarkymo. Kai kurie svarbūs žingsniai yra tokie:

• Visi kontaktavę gyvūnai turi būti testuojami dėl dermatofitozės, kaip aprašyta aukščau, kad būtų įsitikinta, kad jie nėra infekuoti.
• Visi kontaktavę gultai, žaislai, šepečiai ir pan. turi būti išmesti.
• Visi lygūs paviršiai turi būti kruopščiai išvalyti ir, kur įmanoma, dezinfekuoti 1:10 praskiestu balikliu. Tai turi būti pakartota mažiausiai du kartus.
• Visi kontaktavę kilimai ir baldai turi būti siurbiami kasdien vieną savaitę, o siurblio maišeliai kasdien išmetami.
• Visos šilumos arba aušinimo angos turi būti išsiurbtos arba pakeisti filtrai. Paprastai neprireikia pramoninio vamzdžių valymo.
• Kilimai turėtų būti pramoniniu būdu išvalyti garais. Valymas garų prietaisais, kurie ima karštą čiaupo vandenį, yra neefektyvus, nes vanduo nepasiekia pakankamai aukštos temperatūros.
• Rūbai, kuriais vilkėjote kontaktuodami su katėmis, turi būti skalbiami karštame vandenyje su balikliu, tada išdžiovinti džiovyklėje arba iškabinti džiūti saulėje.
• Prieš priimant naujus gyvūnus į laikinus namus, dezinfekcijos sėkmė turi būti patvirtinta aplinkos pasėliais.

Gyvūnų atidavimas į naujus namus

Grybelis yra užkrečiamas žmonėms. Nors suserga toli gražu ne visi su sergančiu gyvūnu kontaktavę asmenys, tačiau didesnė rizika susirgti yra vaikams, silpno imuniteto žmonėms, pagyvenusiems asmenims. Dėl šių priežasčių neatiduokite sergančių gyvūnų į naujus namus, kol jie nebus visiškai išgydyti (tai turi patvirtinti pasėlio rezultatai).

Ko imtis, jei gyvūnų prieglaudoje – dermatofitozės protrūkis?

Kontaktavusių kačių rizikos įvertinimas

Jei bent vienai katei iš populiacijos diagnozuojama dermatofitozė, iškyla klausimas – ką daryti su kitomis toje pačioje aplinkoje buvusiomis katėmis? Ar joms visoms reikia atlikti pasėlius? Ar jas visas reikia izoliuoti, kol bus gauti rezultatai? Atsakymas į šiuos klausimus priklauso nuo kelių faktorių. Ne visos katės, esančios tuose pačiuose namuose ar net toje pačioje patalpoje kaip ir dermatofitais infekuotoji katė, užsikrės. Užsikrėtimo rizika priklauso nuo individualios katės imuniteto būklės ir švarinimosi įpročių, bendros aplinkos švaros ir kontakto artimumo tarp sveikų ir užkrėstų kačių. Kai kurie klausimai, kuriuos vertėtų sau užduoti:

Koks yra pagrindinis sanitarijos lygis? Ar tai lengvai išvaloma aplinka, tokia kaip nerūdijančio plieno narvų spinta tuščioje patalpoje? Ar tai namai su daugybe draskyklių nagams, baldų ir kilimų, kuriuose kaupiasi sporos? Ar kažkas tarpinio, pavyzdžiui, narvų spinta netvarkingame kambaryje su daug priversto šlamšto? Ar kasdien naudojamas baliklis?

Kaip arti buvo katės? Ar kiekviena buvo atskirame narve ir buvo minimaliai imama personalo, ko pasekoje sporos galėtų būti ant jų rūbų? Ar buvo bendra patalpa, tokia kaip mankštinimosi aptvaras arba „susipažinimo kambarys“, kur katės būdavo viena šalia kitos arba tarp skirtingų kačių apsilankymo nebuvo atliekamas valymas? Ar katės paleidžiamos laisvai, kol jų narvai plaunami, bet kitu atveju būna atskirtos?

Ar vyksta plitimas? Ar susirgo daugiau kaip viena katė? Ar visos susirgusios katės yra iš vienos prieglaudos patalpos, ar iš daugiau patalpų? Ar susirgo katės, kurios prieglaudoje laikomos jau ilgai (> 2-4 sav.)? (Tai parodo, ar infekcija įgyta prieglaudoje, nes jei senbuvės katės anksčiau buvo sveikos, vadinasi, jos neužsikrėtė prieš patekdamos.)

Jei aplinka iš esmės yra švari, katės laikomos atskirai ir bendra kačių sveikatos būklė yra gera, tuomet joms nebūdinga užsikrėsti nuo nedidelio kontakto. Idealiu atveju visoms katėms turi būti dantų šepetėliu paimami pasėliai, bet dažnai tai yra nepraktiška ir gali būti nebūtina, jei iš principo prieglaudoje yra nepriekaištinga tvarka. Laikinuose namuose, taip pat prieglaudose, kur katės laikomos laisvai (ne narvuose) arba grupėmis kačių kambariuose, arba tais atvejais, kai užsikrėtė ne viena katė, būtina atlikti įvairių vietų pasėlius, nes paminėtomis sąlygomis yra žymiai didesnės galimybės infekcijai plisti.

Esant tikrai epidemijai, daugeliui prieglaudų bus neįmanoma sustabdyti naujų gyvūnų priėmimą visam gydymo laikotarpiui. Tokiais atvejais bus būtina išskirti švarią, atskirą patalpą naujoms katėms. Jei tai neįmanoma, vienkartinis visų patenkančių kačių apiplovimas kalcio polisulfidu gali sumažinti užsikrėtimo tikimybę, katėms patekus į užkrėstą aplinką.

Kaip ir visuomet, infekcinės ligos prevencija yra žymiai pigesnė ir paprastesnė, negu tvarkymasis su protrūkiu. Po bet kokios ligos protrūkio turėtų susirinkti visas personalas, kad būtų užtikrinta, kad visi jo nariai bei savanoriai supranta, kaip tai įvyko (priežastys) ir kokie kontrolės metodai buvo efektyviausi, kad epidemija pasibaigtų. Pagal šį informacinį susirinkimą ateityje turėtų būti parengtas, užrašytas, paskelbtas ir išplatintas epidemijų prevencijos planas, kad visi, kas susiję su gyvūnų priežiūra, žinotų savo vaidmenį būsimų protrūkių prevencijoje.

Išvadų santrauka

• Nėra jokios efektyvios vakcinos prieš dermatofitozę.
• Nėra jokio greito diagnostinio testo.
• Dermatofitozė yra išgydoma liga, bet gydymas trunka gana ilgai.
• Palaikykite nepriekaištingą tvarką: gyvūnus laikykite švarius, pamaitintus, gydykite kitas ligas ir vidaus parazitus, venkite perpildymo ir streso.
• Venkite laikyti kartu kačiukus ir suaugusias kates.
• Priėmimo metu atlikite kruopščią kiekvieno gyvūno apžiūrą ir izoliuokite įtartinus gyvūnus.
• Tikrinkite gyvūnus, atiduodamus laikinai globai namuose arba perkėlimui į kitą kačių grupę.
• Protrūkio metu arba patalpose, kuriose dažnai susiduriama su dermatofitoze, perkelkite visų kačiukų laikymo vietas į lengvai balikliu dezinfekuojamą patalpą mažiausiai dviems savaitėms, o tada kruopščiai iš naujo ištirkite juos, ar nepasireiškė dermatofitozė.
• Raštu sudarykite aiškų veiksmų prieš dermatofitozę protokolą ir užtikrinkite, kad su juo ir su dermatofitozės požymiais būtų supažindinti visi personalo nariai bei laikini gyvūnų globėjai.

Straipsnis parengtas pagal:

Koret Shelter Medicine Program „Information Sheet - Ringworm (Dermatophytosis)“
Lila Miller, Kate Hurley „Infectious Disease Management in Animal Shelters“

Sandra Newbury, DVM, Karen A. Moriello, DVM, DACVD „Dermatophyte Treatment in a Nutshell“