2012-07-09

Dermatofitozė (odos grybelis) ir jos diagnostika gyvūnų prieglaudose (1)

Kačiukas, sergantis grybeliu
Kačiukas, sergantis grybeliu
Dermatofitozė pavienei katei yra tiesiog nepatogumas, tačiau gyvūnų prieglaudoje ši liga gali tapti beveik nesuvaldoma epidemija. Ji gali pareikalauti tūkstančių jos diagnostikos bei gydymo išlaidoms, gali užkrėsti naujuosius šeimininkus bei personalą ir visiškai sumenkinti prieglaudos reputaciją bendruomenėje. Netgi dermatofitoze sergančių gyvūnų atidavimas laikinai globai namuose yra labai rizikingas, kadangi liga yra užkrečiama žmonėms, o užkrato neįmanoma apriboti vienoje vietoje.

Dėl šių priežasčių prieglaudoms iškyla didžiulė dilema – migdyti ar gydyti sergančius dermatofitoze gyvūnus? Gerai įvertinkite savo biudžetą ir išteklius, prieš priimdami sprendimą, kuris gali mėnesiams neigiamai paveikti jūsų veiklą. Jei visgi nuspręsite, kad turite pakankamai pajėgumų laikyti ir gydyti dermatofitoze sergančius gyvūnus, nepaprastai svarbu turėti nuoseklią ir efektyvią strategiją šios ligos prevencijai ir valdymui. Žemiau pateikta informacija yra skirta padėti prieglaudoms bendradarbiauti su veterinarijos gydytojais, kad būtų sukurta kaštus taupanti sistema dermatofitų infekcijoms tikrinti, gydyti ir kontroliuoti. Teisingai pasirinkus strategiją ir kruopščiai jos prisilaikant, daugelyje prieglaudų dermatofitozę vis dėlto galima pažaboti, nesiimant masinio gyvūnų migdymo.

Kas yra dermatofitozė?


Dermatofitozė – tai grybelinis infekcinis susirgimas, kuris paveikia gyvūnų (ir žmonių) odą, plaukus ir kartais nagus. Kates ir šunis dažniausiai paveikia trys grybelių rūšys, bendrai vadinamos dermatofitais – Microsporum canis, Trichophyton mentagrophytes ir Microsporum gypseum.

Kas suserga dermatofitoze?

M. canis dažniausiai paveikia kates (skirtinguose šaltiniuose nurodomi skirtingi užsikrėtimo skaičiai - nuo ~90% iki 98% atvejų), o M. gypseum ir Trychophyton genties grybeliai - dažniau šunis, tačiau pasitaiko ir priešingų atvejų. Trychophyton genties infekcijos taip pat dažniau pasitaiko graužikams ir ežiams.

Šunų ir kačių grybeliai gali būti perduodami ne tik tarp šių dviejų rūšių, bet ir žmonėms bei kitoms gyvūnų rūšims (lengvai persiduoda jūrų kiaulytėms, triušiams, susirgti taip pat gali šeškai, pelės, žiurkės). Nustatyta, kad 50% žmonių, turinčių kontaktą su dermatofitoze sergančiomis katėmis, gali susirgti šia liga, o ypač tai rizikinga vaikams, pagyvenusiems, silpno imuniteto žmonėms ar tiems, kurie turi odos įdrėskimų ar kitokių pažeidimų. Dermatofitoze sergantys žmonės taip pat gali užkrėsti gyvūnus.

Veiksniai, padidinantys dermatofitozės riziką

  • Amžius: tai yra bene svarbiausias faktorius. Susirgti gali bet kokio amžiaus gyvūnai, bet jauniems (<1 metų amžiaus) ir seniems gyvūnams rizika yra didžiausia. Jauni gyvūnai taip pat santykinai dažniau suserga sunkiomis generalizuotomis formomis (pvz., pažeidimai dengia didžiąją dalį kūno), tuo tarpu suaugusiems gyvūnams ši infekcija dažniausiai yra ribota, židininė.
  • Persų katė
    Persų katė
  • Rūšis ir veislė:  infekcija ir klinikiniai požymiai žymiai dažniau pasireiškia katėms nei šunims. Persų katės (kaip ir apskritai visos ilgaplaukės katės) ir Jorkšyro terjerai yra santykinai didelės rizikos grupėje. 
  • Imunitetas: būklės, susilpninančios imunitetą – FIV (kačių imunideficito virusas), FeLV (kačių leukemijos virusas), nėštumas/laktacija, prasta mityba, priešuždegiminiai vaistai, antibiotikai, steroidai, vėžys, stresas.
  • Gyvenimo būdas: ši infekcija dažnesnė tarp kačių, kurios gyveno arti šalia kitų kačių arba kurios yra daug bendraujančios, draugiškos. Taip tikriausiai yra dėl to, jog tokiu būdu atsiranda daugiau galimybių užsikrėsti kontakto metu. Šunys dažniau užsikrečia, jei yra paleidžiami laisvai lakstyti arba gyvena lauke purvinuose aptvaruose, taip pat medžiokliniai ir didelėmis grupėmis laikomi šunys.
  • Iš anksčiau esančios būklės:  padidintos rizikos grupėje yra gyvūnai, turintys būkles, kurios apsunkina švarinimąsi (pvz., rinotracheitas) arba odos vientisumą (pvz., alergija maistui, pernelyg stiprus instinktas švarintis, išorės parazitai).
  • Aplinka: perpildytoje, drėgnoje arba prastai ventiliuojamoje aplinkoje (kuri būdinga daugeliui prieglaudų) dermatofitozė plinta lengviau ir greičiau. Perpildytos prieglaudos, nepriklausomai nuo to, ar katės laikomos atskiruose narveliuose, ar grupėmis, ar visai laisvai, yra vienas pagrindinių rizikos faktorių.
  • Klimatas ir sezonas: gyvūnų infekcijos dažnesnės šiltuose, drėgnuose geografiniuose pasaulio regionuose. Vidutinio klimato juostose infekcijos gali būti dažnesnės šiltaisiais mėnesiais negu žiemą.  Regionuose, kur būna šaltesnės žiemos, šunims ši infekcija išvis nebūdinga. Padažnėję atvejai prieglaudose taip pat gali būti susiję su veisimosi sezonu, t.y. „kačiukų sezonu“. 

Kaip plinta grybeliai?

T. mentagrophytes, kaip manoma, yra perduodamas pagrinde kontakto su graužikų lizdais metu, o M. gypseum – per užterštą žemę, nors užkrėstoje aplinkoje yra tikimybė plisti nuo gyvūno prie gyvūno. M. canis dažniausiai plinta kontakto su užsikrėtusiu gyvūnu arba užkrėsta aplinka metu, todėl iki šiol yra pagrindinis problemų sukėlėjas prieglaudose.

Dermatofitai yra labai atsparūs aplinkos poveikiui. Jų sporos gali ilgai išlikti kelioniniuose boksuose, balduose, kilimuose, dulkėse, šildymo sistemoje ir pan., ir gali susargdinti užkrėstoje aplinkoje atsidūrusį gyvūną praėjus mėnesiams ar net metams. Grybeliai gali lengvai plisti per gyvūnų priežiūros reikmenis, nagų draskykles, užkrėstus žaislus, gultus arba per žmones (personalą), prikibę prie rūbų ir rankų. Sporos gali būti ore, ypač prikibusios prie dulkių, tačiau esant reguliariam patalpų ir daiktų plovimui, tai nėra pati didžiausia problema. Jos taip pat aptinkamos ant užkrėstoje aplinkoje esančių gyvūnų kailio, net jei gyvūnas pats ir nerodo kokių nors ligos požymių. Inkubacinis dermatofitų periodas (nuo užsikrėtimo iki klinikinių požymių pasireiškimo) gamtoje yra nuo 4 dienų iki 4 savaičių (kartais net 6), tačiau dažniausiai užtrunka maždaug 2-4 savaites.

Gyvūnai užsikrečia, kontaktuodami su kitais užsikrėtusiais gyvūnais, daiktais arba užkrėsta aplinka. Sporos savaime nesukelia infekcijos. Kad ji įsitvirtintų, grybelių sporos turi pasiekti odos paviršių ir įveikti apsauginius gyvūnų nespecifinio imuniteto barjerus. Natūrali odos mikroflora, riebalai, odos ir kailio priežiūra bei odos imuninė sistema yra pirmieji apsauginiai faktoriai.

Kad dermatofitų sporos paveiktų odą ir sukeltų infekciją, reikia, kad odoje būtų mikrotraumų arba traumų. Dažnai neatkreipiamas dėmesys į tai, kad „mikrotrauma“ gali būti ir odos maceracija dėl didelės drėgmės. Išoriniai parazitai gali būti kita dažna mikrotraumų priežastis, galinti įtakoti infekcijos atsiradimą. Infekcija dažniausiai pasireiškia kaip užsikrėtimo sporomis ir vieno ar kelių įtakojančių faktorių (amžius, liga, nusilpęs imunitetas, susivėlęs kailis, prastos apgyvendinimo sąlygos ar kt.) veikimo pasekmė. Jei gyvūnas gyvena tokiomis sąlygomis, kur nepatiria streso, neserga ir nėra išsekęs, tuomet pavojingos grybelių sporos, pasiekusios jo kailį, gali paprasčiausiai nukristi nuo jo, būti iššukuotos, nulaižytos arba netgi paprasčiausiai mechaniškai likti prikibusios prie gyvūno, tačiau niekada neiššaukti susirgimo. Ir priešingai, prieglaudų gyvūnams, kuriems dėl streso, parazitų arba kitų ligų susilpnėja švarinimosi elgesys bei imunitetas, grybelių sporos greičiau sąlygos infekciją.

Kaip diagnozuojama dermatofitozė?


Dermatofitozė negali būti diagnozuojama, remiantis vien tik tuo, ar katė turi, ar neturi odos pakitimų (bet kokių odos ar plaukų nenormalių apraiškų). Dermatofitų sukelti odos pakitimai gali būti panašūs į daug kitų neužkrečiamų ligų. Tiksli diagnozė yra labai svarbi: jei bus klaidingas teigiamas atsakymas, jis gali lemti konkretaus gyvūno liūdną likimą, ypač jei prieglauda privalo užmigdyti dermatofitoze sergančius gyvūnus. Klaidingai neigiamo atsakymo pasekmės gali būti netgi dar blogesnės, nes tai gali leisti užkrėstam gyvūnui platinti grybelį prieglaudoje, laikinuose arba naujuose pastoviuose namuose.

Deja, nėra jokio tuo pačiu ir greito, ir patikimo testo dermatofitozei nustatyti. Yra keli greiti būdai, kaip patvirtinti jos buvimą, tačiau nėra jokio kito tikslaus būdo, išskyrus išsamų grybų pasėlio ir mikroskopavimo tyrimą kuris patvirtintų šios ligos nebuvimą. Deja, pastarasis tyrimas užtrunka gana ilgai.

Jei dėl praktinių sumetimų būtina atlikti „geriausią spėjimą“, neturint grybų pasėlio, reikėtų kompleksiškai vertinti gyvūno istoriją, klinikinius požymius ir apžiūros Vudo lempa rezultatus. Pavyzdžiui, jei kačiukas turi klasikinį apskritimo formos odos pakitimą, ypač jei tokie patys simptomai pasireiškia ir kitiems tos pačios vados kačiukams, tai greičiausiai yra dermatofitozė, net jei Vudo lempa jos nerodo. Kita vertus, dermatofitozė nebūdinga suaugusiems šunims, todėl net įtartinas odos pakitimas veikiau turi kitą priežastį, nebent istorija yra labai palanki šiai ligai ir yra didelė jos tikimybė (t.y. žinomas neseniai buvęs kontaktas, buvimas endeminėje zonoje).

Kačių apžiūra

Apžiūrą geriausia atlikti gyvūno priėmimo metu, taip pat ji būtina prieš atiduodant gyvūną į laikinus namus arba perkeliant į kačių grupę. Tai yra dviejų žingsnių procesas, kuris pareikalaus vos kelių papildomų apžiūros laiko minučių.
  1. kačių grybelis
    Dermatofitozės pažeista katės letena ir uodega
    Apžiūrima, ar katė turi odos pakitimų, t.y. ar yra klinikinių dermatofitozės požymių. Esant šiam susirgimui, dažniausiai pasireiškia apskritimo formos uždegiminis pleiskanojantis plotas, iš kurio išslenka plaukai. Pažeisti plotai dažniausiai neniežti, bet būna ir atvirkščiai. Dažniausiai paveikiamos kūno dalys yra snukis, ausys, pėdos (ypač aplink nagus) ir uodega.
    Tačiau kartais šių klasikinių požymių neaptinkama netgi esant susirgimui
    , o taip pat dermatofitozė gali pasireikšti ir daugybe kitų požymių, nes tai yra viena iš daugiausiai skirtingų formų turinčių odos ligų. Klinikiniai šunų ir kačių požymiai gali pasireikšti plaukų slinkimu (įvairaus sunkumo - nuo židininio iki generalizuoto), eritema (paraudimu), trapiu kailiu, pagausėjusiu šėrimusi, įvairaus intensyvumo niežuliu, odos hiperpigmentacija, išorinės ausies uždegimu, ausų krašto uždegimu, pododermatitu, papulėmis ir pustulėmis, „kačių simetrine alopecija“, įvairaus stiprumo pleiskanojimu, šašais ir kt. Grybeliai gali sukelti nagų ir nagų volelių infekcijas. Nuplikę plotai gali būti su arba be plutelės ir besisunkiančiu skysčiu. Pažeidimai gali būti bet kokios formos ir dydžio. Dermatofitozė gali būti panaši į blusų įkandimų sukeltą alerginį dermatitą, kačių uodegos riebalų liaukų hiperplaziją, smakro riebalų liaukų uždegimą (kačių acne) arba tapti šių ligų antrine infekcija. Atkreiptinas dėmesys, kad šių susirgimų priežastimi gali būti būtent dermatofitozė, jei žinoma, kad katė neseniai turėjo kontaktą su užkrėstais gyvūnais arba aplinka. Katę gali kamuoti ir kiti susiję sveikatos sutrikimai – vėmimas, vidurių užkietėjimas, kailio gumulai, padidėjęs noras švarintis ir šėrimasis.
    Daugeliu atvejų, jei apžiūra neatliekama itin kruopščiai ir nuodugniai, nedidelių pažeidimų galima paprasčiausiai nepastebėti. Kitais atvejais netgi klasikinius požymius atitinkančių pažeidimų priežastys gali būti visai ne dermatofitozė, todėl tiksli diagnozė tik pagal išvaizdą yra neįmanoma. Matomi pažeidimai sustiprina įtarimą dėl šios ligos, tačiau diagnozės nepatvirtina. Idealiu atveju visoms katėms, ypač esančioms padidintos rizikos grupėje dėl matomų odos ligų, veislės ar buvusio kontakto su užsikrėtusiais gyvūnais, turi būti atliekami grybų pasėliai, kad būtų patvirtinta arba atmesta dermatofitozės diagnozė. Pagrindinės diagnozės, nuo kurių reikėtų atskirti dermatofitozę, yra demodektiniai niežai ir stafilokokinis folikulitas. Šunų atveju klasikiniai dermatofitozės požymiai labai panašūs į bakterinę piodermą ir demodekozę.
    Kailio apžiūra naudinga dar ir tuo, kad jos metu galima pastebėti kitokius dalykus – blusas, erkes, žaizdas, gylių lervas ir pan.
  2. Vudo lempa
    Vudo lempa
  3. Po pirminės apžiūros iškart atliekama apžiūra Vudo lempa. Naudotis šia lempa reikia įgusti, bet iš esmės reikia žiūrėti šviesaus obuolio žalumo spalvos plaukų. Bet kokia kita spalva yra laikoma abejotina ir traktuojama kaip neigiamas atsakymas. Tirti reikia ties plaukų pagrindu ir palei visą plauko ilgį, bet ne ties jo galiuku. Atminkite - švyti plaukai, ir ypač ties jų pagrindu, bet ne oda!
    Vudo lempa spinduliuoja tam tikro bangų ilgio ultravioletinius spindulius, kurie priverčia kai kurias
     Microsporum canis padermes fluorescuoti. Tai nėra idealus diagnostinis testas, nes fluorescuoja tik viena grybelių rūšis, ir tai ne visos jos padermės (nustatyta, kad fluorescuoja tarp 30-80% M. canis padermių), todėl gali būti gaunami klaidingai neigiami rezultatai. Realus patikimumas, nustatant dermatofitoze sergančias kates, nėra aprašytas, bet praktika rodo, kad jis yra aukštesnis nei dažniausiai nurodomi 50%.
    Dermatofitų švytėjimas ant kailio
    Grybelių švytėjimas ant kailio

    Vis dėlto teisingai naudojama Vudo lempa gali praversti ir būti kaštus taupančia tyrimo priemone. Šviesaus obuolio žalumo spalvos fluorescavimas ant plaukų leidžia stipriai įtarti infekciją, ir katė būtinai turi būti izoliuota bei atliekami tolesni tyrimai - tiesioginis mikroskopavimas arba grybelių pasėlis. Neigiamas rezultatas, gautas tiriant Vudo lempa, neatmeta infekcijos tikimybės, ir iš įtartinų pakitimų vis tiek visada turi būti imami pasėliai. Kai kurie vaistai ir kiti produktai taip pat gali fluorescuoti (pvz., pleiskanos, kačiukų pieno pakaitalas, seborėja, tetraciklino vaistai ir tepalai – doksiciklinas (dažnas antibiotikas), teramicinas, ir kt.). Dermatofitų sukeltą švytėjimą galima atskirti nuo kitų pašalinių dalykų, pabandžius nuplauti fluorescuojančią vietą. Dermatofitai lengvai nenusiplauna. Odos pakitimų su žinoma diagnoze stebėjimas padės įgyti vis daugiau patirties, atpažįstant tikrąjį fluorescavimą. Kad šio tyrimo nauda būtų maksimali, svarbu teisingai naudotis tinkama įranga:
  • Turėtų būti naudojama tikroji Vudo lempa, o ne paprasta UV šviesos lempa. Vudo lempa skleidžia tam tikro ilgio bangas (365 nm). Vienas iš rekomenduojamų modelių yra UVL - 21.
  • Geriau naudoti laidinį, o ne baterijomis maitinamą modelį, nes stipresnė šviesa dažniau sukels fluorescavimą.
  • Tyrimą reikia atlikti visiškai tamsioje patalpoje.
  • Lempą 2,5-5 cm atstumu nuo įtartino kailio ploto laikykite mažiausiai 5 minutes, nes kai kurioms padermėms reikia laiko, kad pradėtų fluorescuoti.
  • Kruopščiai apžiūrėkite visą gyvūną, ypač snukį, pėdas, pilvą ir ausų vidų.
  • Jei yra storų šašų, būtinai švelniai nuimkite juos ir tuomet apšvieskite lempa, nes kartais šašai trukdo švytėjimui. Daugeliu atveju po šašu esantis aplūžęs kailis švyti, tuo tarpu pats šašas - ne. 
    Nors nešvytėjimas po Vudo lempa jokiais būdais neatmeta grybelinės infekcijos tikimybės, teigiamas rezultatas yra stiprus rodiklis, kad gyvūnas bent jau būtų izoliuotas į individualų narvą, kol bus gauti grybelių pasėlio rezultatai. Daugeliu atveju, kai nėra matomų odos pažeidimų, švytintys Vudo lempos šviesoje plaukai padeda nustatyti vizualiai dar nematomą infekcijos etapą arba padeda aptikti nedidelius odos pažeidimus, kurie buvo nepastebėti pirminės apžiūros metu.

Tiesioginis mikroskopinis švytinčių plaukų tyrimas

Šis tyrimas yra greitas ir paprastas būdas patvirtinti M. canis dermatofitozės diagnozę, jei tyrimo Vudo lempa rezultatas buvo teigiamas (buvo švytinčių plaukų). Mikroskopinio tyrimo atlikimas reikalauja šiek tiek įgūdžių, tačiau tai nėra sunku. Kol personalas mokosi įvertinti šiuos tyrimus, kiekvieną mėginį reikėtų taip pat patikrinti, atliekant grybelių pasėlį. Vėliau, išmokus tirti mikroskopu ir įvertinti rezultatus reikiamu tikslumu, grybelių pasėlio tyrimo galima atsisakyti. Tinkamai atliekami tyrimai Vudo lempa ir mikroskopu sutaupo daug išlaidų bei laiko, lyginant su grybų pasėlių tyrimu.

Hemostatas lenktais galais
Hemostatas lenktais galais
Šiam tyrimui atlikti reikia nedaug priemonių - tik Vudo lempos, hemostato lenktais galais, mikroskopo, objektinių ir dengiamųjų stiklelių bei mineralinio aliejaus (chlorfenolako arba KOH suspencijos tirpalo) fiksavimui.





Kaip atlikti tyrimą:
  1. Ant objektinio stiklelio užlašinkite lašą mineralinio aliejaus ir pasidėkite jį kur nors netoli gyvūno tyrimo vietos, kad galėtumėte greitai pasiekti.
  2. Išpeškite keletą švytinčių plaukų pagal jų augimo kryptį, kad būtų kartu su šaknimis. Šiam procesui bus reikalingas bent vienas pagalbininkas, kuris laikys gyvūną ir Vudo lempą, kol kitas asmuo atrinks ir išpeš būtent švytinčius plaukus. Vudo lempa taip pat galima pasinaudoti plaukų ištyrimui hemostate prieš perkeliant juos į suspensijos tirpalą ant objektinio stiklelio.
  3. Švytintys plaukai ant objektinio stiklelio
    Švytintys plaukai ant objektinio stiklelio
    Uždėkite plaukus ant mineralinio aliejaus lašo, užlašinto ant objektinio stiklelio, ir uždenkite juos dengiamuoju stikleliu. Galite vėl pasinaudoti Vudo lempa, kad įsitikintumėte, jog ant objektinio stiklelio pateko švytintys plaukai.
  4. Padėkite objektinį stiklelį ant mikroskopo stalelio ir stebėkite jį pro 4x padidinimo objektyvą, išjungę mikroskopo šviesą ir prislopinę kambario šviesą. Laikykite Vudo lempą šalia mikroskopo stalelio, nukreiptą į objektinį stiklelį. Taip jūs identifikuosite švytinčias vietas ir galėsite tiksliai nustatyti reikiamą mėginio stebėjimo lauką.
    Tiriamas plaukų mėginys ant mikroskopo stalelio
    Tiriamas plaukų mėginys ant mikroskopo stalelio
    Vudo lempa padeda tiksliai nustatyti švytinčių plaukų vietą ant objektinio stiklelio
    Vudo lempa padeda tiksliai nustatyti švytinčių plaukų vietą ant objektinio stiklelio
    Kai tik švytinčius plaukus imate matyti pro okuliarą, Vudo lempa daugiau nebereikalinga ir galima įjungti tiek mikroskopo, tiek kambario šviesas bei tęsti mikroskopinį tyrimą įprastu būdu.
    Švytintys plaukai, matomi pro okuliarą
    Švytintys plaukai, matomi pro okuliarą
  5. Pažeisti ir sveiki plaukai, padidinimas 10x.
  6. Užkrėsti plaukai, stebint nedideliu padidinimu, yra platesni, netaisyklingi ir atrodo labiau pluoštėti nei normalūs plaukai. Tuo pačiu jie atrodo išsipūtę, nušiurę, jų kontūrai netaisyklingi arba apšepę, o normali kutikulės, žievės ir šerdies struktūra yra prarasta.
    10x padidinimo paprastai užtenka, kad būtų patvirtinta, jog plaukai užkrėsti, tačiau parazitinių grybelių sporoms pastebėti gali prireikti 40x padidinimo. Imersinis aliejus šiam tyrimui nereikalingas. Vėlgi, tyrėjas turėtų ieškoti smulkių rutuliukų sankaupų ar eilių iš bet kurios plauko pusės ir/arba šalia tų plaukų, kurie atrodo išsipūtę, sulūžę, pripildyti arba nušiurę, lyginant su sveikais. Tiriant šiuo padidinimu, galima pastebėti artrokonidijas (susijungusias mažų apskritų ląstelių grandinėles) ir hifus. Hifai yra vienodo skersmens, atskirti pertvaromis, bet skirtingo ilgio ir išsišakojimo laipsnio. Dermatofitai nesuformuoja audiniuose makrokonidijų, todėl jei jos matomos – vadinasi, tai yra kita grybelių rūšis.
    Parazitinių grybelių sporų sankaupos, matomos aplink užkrėstą plauką (40x padidinimas)
    Parazitinių grybelių sporų sankaupos, matomos aplink užkrėstą plauką (40x padidinimas)

Kaip ir Vudo lempos atveju, teigiami rezultatai tiesioginio mikroskopavimo metu gali diagnozuoti dermatofitozę, bet jos neaptikus – dar nereiškia, kad jos nėra. Šio metodo tikslumas ypač priklauso nuo tyrėjo patirties.

Grybelių pasėliai

Grybelių pasėliai yra geriausias būdas dermatofitozei diagnozuoti. Prieglaudose šis tyrimas turėtų būti atliekamas tais atvejais, kai diagnozė yra įtariama, nes:

  • yra įtartinų odos pažeidimų (net jei jie nešvyti po Vudo lempa);
  • yra švytinčių po Vudo lempa plaukų (net jei atliekant tiesioginį tyrimą per mikroskopą, grybelių sporų nerandama);
  • yra švytinčių plaukų, ir tiriant per mikroskopą, randamos grybelių sporos.

Atlikti pasėlius visoms katėms yra pats apdairiausias būdas ir leidžia nustatyti visus gyvūnus, kurių grybelinė infekcija nebuvo pastebėta pirminės apžiūros metu. Visų kačių tyrimas šiuo būdu turbūt yra svarbiausias toms prieglaudoms ir organizacijoms, kurios gyvūnus laiko grupėmis, juos apgyvendina sunkiai dezinfekuojamuose kambariuose, atiduoda gyvūnus globoti laikiniems globėjams arba personalas nėra pakankamai kvalifikuotas, kad patikimai tirtų odos pažeidimus. Tokių gyvūnų mėginiai turėtų būti paimami ir pasėjami kuo greičiau, kad kaip įmanoma greičiau būtų gauti rezultatai. Tačiau net ir atliekant pasėlius visoms katėms, būtina atlikti kruopščią naujai priimamų gyvūnų apžiūrą aukščiau išvardintais metodais (tiesioginė apžiūra, Vudo lempa, mikroskopavimas), kad būtų nustatytos įtartinos katės ir galima būtų imtis prevencinių veiksmų iki kol bus gauti grybelių pasėlių rezultatai.

Atlikinėti pasėlių tyrimą visoms priimamoms katėms gali būti sunkoka arba nepraktiška tose gyvūnų gerovės organizacijose, kuriose gyvūnai gana greitai padovanojami (t.y. jų kaita greita), todėl kad tai reikalauja tam tikrų išteklių bei laiko, kol bus gauti rezultatai. Organizacijoms, kurios tiria tik dalį gyvūnų, šį tyrimą geriausia atlikti pagal panašius prioritetus kaip ir visus gyvūnus tiriančiose prieglaudose - t.y., jei gyvūną ruošiamasi perkelti į dovanojamų skyrių, apgyvendinti kitų gyvūnų grupėje, pas laikinus globėjus arba kitose viešose vietose, taip pat vertėtų ištirti šias gyvūnų grupes:
  • Visas ilgaplaukes kates
  • Visas kates, gyvenusias perpildytose gyvūnais sąlygose arba namines kates, patyrusias žiaurų elgesį arba išmestas į gatvę
  • Visas kates su bet kokiais odos pakitimais
  • Visas kates, kurios švyti po Vudo lempa
  • Visus kačiukus
Grybelių pasėliai yra būtini, norint patvirtinti arba atmesti dermatofitozės diagnozę tiems gyvūnams, kurie turi odos pažeidimų, tačiau jie nešvyti po Vudo lempa. Jie padės patvirtinti arba paneigti įtariamą diagnozę. Būtent dėl to kruopšti pirminė apžiūra anksčiau paminėtais būdais yra būtina net ir atliekant pasėlių tyrimą, nes tai padės nustatyti daugelį įtartinų arba užsikrėtusių kačių jau priėmimo metu ir taip ženkliai sumažins dermatofitozės infekcijos riziką.

Grybelių pasėlio kultivavimas prieglaudoje, lyginant su siuntimu į diagnostinę laboratoriją, turi kelis privalumus. Tam, kad būtų tinkamai suvaldytas dermatofitozės protrūkis, kuris paveikė daug kačių, reikia daug pasėlių - tik taip galima įvertinti kontaktą turėjusių kačių sveikatos būklę, diagnozuoti įtartinus pakitimus ir patvirtinti pasveikimą po gydymo. Jei pasėliai neatliekami kaštus taupančiu būdu, greitu laiku tai gali pareikalauti pernelyg didelių išlaidų. Tiriant pasėlius prieglaudoje, taip pat galima greičiau nustatyti teigiamus atsakymus – augimas dažnai įvyksta per savaitę, todėl gydymą galima pradėti anksčiau. Augimo stiprumas pasėlio lėkštelėje gali padėti atskirti galimus nešiotojus nuo išties užsikrėtusių kačių. Laikiniems globėjams gali būti paaiškinama, kaip tinkamai paimti dantų šepetėliu tiriamą mėginį, ir jie tiesiog juos gali atnešti į prieglaudą ištyrimui, o ne kaskart keliauti su infekuotomis katėmis.

Grybelių pasėlių atlikimo technika

Dauguma laboratorijų ir klinikų, atlikdamos pasėlius, naudojasi dermatofitų testavimo terpe (Dermatophyte Test Medium (DTM)). Taip patogiau į ją įbesti dantų šepetėlio šerius bei vėliau paimti mėginius mikroskopavimui. Šioje terpėje įtartinos kolonijos yra blyškiai baltos, o terpė aplink koloniją jai augant paraudonuoja. Tai yra ženklas, kad reikia atkreipti dėmesį. 

Grybelių pasėlis ant DTM terpės
Grybelių pasėlis iš plaukų, paimtų iš pažeisto odos ploto, ant DTM terpės.  Jau matomas spalvos pokytis aplink plaukus bei pradedančios augti kolonijos

Grybelių pasėlis ant DTM terpės
Ta pati kultūra po 2 savaičių

Jei kolonijos yra ne kitos spalvos arba jeigu terpė aplink išaugusias kolonijas neparaudonuoja - reiškia, į terpę pateko ne patogeniniai grybeliai, ir tokius rezultatus galima ignoruoti.

Idealiu atveju naudojamos lėkštelės, kurių vienoje pusėje yra DTM (kad vizualiai būtų matoma raudona spalva), o kitoje – greitos sporuliacijos terpė arba Sabūro dekstrozės agaras (padeda lengviau mikroskopuojant nustatyti kolonijas). Tokio tipo lėkštelių pavyzdys - Vetlab kompanijos siūlomas DermatoPlate-Duo sprendimas. 

Grybelių pasėliui atlikti mėginys imamas kiekvienam gyvūnui nauju dantų šepetėliu. Jei kailis gali būti mechaniškai apkibęs grybelių sporomis, prieš imdami mėginį nušluostykite gyvūną drėgnu audeklu. Nauju, švariu šepetėliu stipriai šukuojamas katės kūnas mažiausiai 30 kartų, ypatingą dėmesį skiriant snukeliui, pėdoms, aplink nagus ir ausų kaušelio išorinei bei vidinei pusei. Jei yra matomi odos pakitimai, juos reikėtų šukuoti paskutinius. Tuomet šepetėlio šereliai yra stipriai pabadomi (bet ne tiek stipriai, kad terpė būtų suardyta) į grybų pasėlio lėkštelės paviršių, kad mikrobai patektų į maitinančią terpę (ji turi būti kambario temperatūros).

Mėginio sėjimas į terpę
(a) Mėginio sėjimas į terpę  (b) Per stipriai prispaudus šepetėlį prie terpės, ji gali būti suardyta
Nepamirškite pažymėti mėginį, nurodydami paėmimo datą ir gyvūno ID arba vardą. Jei šepetėlis turi būti transportuojamas, neleiskite jam būti dideliame karštyje (pvz., įkaitusiame automobilyje), nes karštis gali sunaikinti sporas, ir pasėlio rezultatas bus klaidingai neigiamas. Kitas būdas – hemostatu arba rankomis (būtinai mūvint pirštines) išpešti kuokštą švytinčių po Vudo lempa, pažeistų plaukų, ir stipriai įspausti juos į terpę.

Pasėlis turi būti laikomas pritemdytoje, drėgnoje vietoje, 24-26 C laipsnių temperatūroje (jei neturite patogaus inkubatoriaus, susimeistraukite inkubatorių, naudodami elektros lemputę ir termometrą; į inkubatorių įdėkite lėkštutę su vandeniu, kad apsaugotumėte pasėlio terpę nuo išdžiūvimo).

Pasėlį kasdien stebėkite - tam nesugaišite daug laiko. Šimtas ar net daugiau lėkštučių gali būti greitai apžiūrėtos per 7-10 minučių. Jei tik lėkštelėje matomos baltos kolonijos ir aplink esančios terpės žiediškas paraudimas - tai jau yra galimai teigiamo rezultato požymis. Didžioji dauguma negydomų gyvūnų M. canis išaugs 10 dienų bėgyje, bet lėkštelės turi būti laikomos dėl viso pikto 21 dieną (Trichophyton grybeliai gali augti ilgiau). Nors yra parduodamų terpių, kurios neva pateikia rezultatus per mažiau nei 10 dienų, jos nėra patikimos.

Kaip interpretuojami grybų pasėliai?

Diagnozuoti tik pagal pasėlio išvaizdą (paraudonavimą) nėra tikslu, nes daug nepatogeninių mikroorganizmų ir įprasti pelėsiai taip pat yra balkšvi ir sukelia terpės paraudonavimą. Dėl šios priežasties visos išaugusios įtartinos kolonijos turi būti nustatytos ir patvirtintos mikroskopu. Tačiau tirti neverta pigmentuotų (turinčių kitų spalvų, nei tik baltą) kolonijų, štai pavyzdžiui tokių:



Išaugusių įtartinų kolonijų mikroskopavimas atliekamas 7, 10, 14 ir 21 dieną nuo tyrimo pradžios. Dešimtoji diena yra bene naudingiausia, nes būtent šiuo metu užauga dauguma įtarimą keliančių kolonijų.

Ant objektinio stiklelio užlašinamas lašas laktofenolio mėlynojo dažo. Paimkite lipnios juostelės gabalėlį ir lipniąja puse lengvai palieskite įtariamą koloniją. Lipnią juostelę uždėkite ant dažų lašo, iš viršaus užlašinkinkite dar vieną, uždenkite dengiamuoju stikleliu ir tirkite mikroskopu.

Prie daugumos grybelių terpių yra pridedamos instrukcijos, kaip identifikuoti grybelius mikroskopu. Daugiau informacijos taip pat galima rasti knygoje Muller and Kirk „Small Animal Dermatology“, 6th Edition, p. 122.

Grybelių mikroskopinė morfologija
Iliustracija iš knygos Muller and Kirk „Small Animal Dermatology“. Grybelių mikroskopinė morfologija.

Dermatofitozės mikroskopinė analizė
Iš išaugusios grybelių kultūros paimtos medžiagos mikroskopinė analizė patvirtina dermatofitozės diagnozę: mikroskopu matomos tipinės M. canis daugialąstės makrokonidijos

Nemažai vaizdų bei informacijos galima rasti ir tinklalapyje: http://www.mycology.adelaide.edu.au/Fungal_Descriptions/Dermatophytes/

Įtartinos katės


Kol laukiate galutinių grybelių pasėlio rezultatų, atskirkite su infekuotomis katėmis kontaktavusias arba pakitimų turinčias kates nuo kitų kačių ir laikykite jas tik individualiuose narvuose. Venkite jas laikyti vienoje patalpoje su katėmis, sergančiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (rinotracheitu) bei kitomis infekcinėmis ligomis. Izoliuota patalpa turi būti kaip įmanoma mažiau kelianti stresą. Įtartinoms katėms pradėkite gydymą, jas nuplaudami kalcio polisulfidu (lime sulphur). Joms tai nepakenks, bet tuo atveju, jei jos serga, padės apsaugoti kitas kates, aplinką ir personalą nuo užsikrėtimo.

Sekančiame straipsnyje bus apžvelgta, ką daryti, jei gautas teigiamas pasėlio rezultatas ir kaip gydyti dermatofitoze sergančias kates.

------------------------------------------

Straipsnis parengtas pagal:

Koret Shelter Medicine Program „Information Sheet - Ringworm (Dermatophytosis)“
Lila Miller, Kate Hurley „Infectious Disease Management in Animal Shelters“
Dr. Lila Miller, DVM. „Ringworm“
Sandra Newbury, DVM "Ringworm Roundup 1: Overview"
Sandra Newbury, DVM, Karen A. Moriello, DVM, DACVD „Dermatophyte Treatment in a Nutshell“
DermVet „Skin“

19 komentarų:

  1. Baisiausia, kad nuo gyvūnų ir žmonės užsikrėsti gali..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai - ne pasiutligė, todėl nemanyčiau, kad baisiausia. O be to, šios ligos atžvilgiu baisiausia, kai prieglaudose nesilaikoma elementarių taisyklių, kurios padėtų apsaugoti nuo grybelio plitimo tiek tarp žmonių, tiek tarp gyvūnų.

      Panaikinti
  2. Sveiki, sužinojau, kad artimų giminaičių namuose auganti katė (dar neturi metų) mane užkrėtė grybeliu. Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti toliau veiksmų seka? Kaip gydyti katę? Kaip išvalyti namus? Ar esu teisi, kad grybelio sporos gali būti išsibarsčiusios visur, kur tik prisilietė katė (o jai leidžiama laipioti ir voliotis visuose namuose...)? Gal generalinę tvarką namuose gali padaryti tik specialūs švaros žmonės, kurie viską išdezinfekuotų? Nes namuose yra kilimų, minkštų baldų ir pan.
    Turime mažą vaikelį, labai bijau dėl jo.

    Kada galėsime būti tikri, kad tuose namuose lankytis yra saugu?

    Labai lauksiu atsakymo,
    pagarbiai J.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Laba diena! Taip, jeigu katė serga, tai grybelio sporų gali būti visur namuose. Dėl katės gydymo reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei įmanoma - gyvūną gydymo laikotarpiu laikyti tik vienoje patalpoje. Butą reikėtų dažniau išsiurbti, išplauti, dažniau išvalyti dulkes, iš dezinfektorių padėtų tik baliklio skiedinys (daugiau info: http://gyvunu-globa-prieglaudose.blogspot.com/2012/08/dermatofitoze-grybelis-prevencija-ir.html). Nemanau, kad būtina kviestis firmą, gan efektyvu bus ir patiems, tik reikia kruopščiai ir dažniau nei įprastai apsitvarkyti.
      Tuose namuose vaikui bus geriau lankytis, kai katė bus tikrai išgydyta, galima savaitėlę-dvi dar palaukti ir pasveikus. Jeigu visgi teks lankytis, tuomet tegul neglosto, nesineškite savo minkštų žaislų (kad po to namo negrįžtų apkrėsti).
      Linkiu greičiau įveikti bėdas :)

      Panaikinti
  3. Laba diena, gerb gydytoja, esame skaitę jūsų straipsnius apie kačių susirgimus odos grybeliais, apie gydymą.
    Mūsų katinukas serga jau nuo vasaros, pradžioje nesupratome plikimo priežasties, vėliau. po atliktų tyrimų ėmėm rimtai gydyti. Jam nustatyti du grybeliai: Mucor spp. ir Coccidioides. Nuo gruodžio vidurio buvo gydomas Imaverolo tirpalu, Terbinafinu, vėliau perėjom prie Kastelano tirpalo. Gavo Prednisolono, niežėjimo apraminimui duodam Claritiną. Pakeitėm sauso maisto produktą, kasdien suduodam vitaminus.
    Atrodo, liga nė kiek nesitraukia. Lyg ir nėra išeities. Gal jūs mums patartumėte ką nors konkretesnio, ir iš viso - ar yra įmanoma įveikti šią ligą? Man atrodo, kad kažkoks susirgimas atsirado anūkės odoje...
    Jūsų straipsnyje skaitėme, kad gydymui galima naudoti Kalcio polisulfidą, tačiau jo niekur nepavyksta rasti.
    Labai prašom pabendrauti su mumis. Mielai persiųsčiau jums savo el, pašto adresą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Laba diena, parašykite prašau savo el. pašto adresą ir iš kokio miesto esate.

      Panaikinti
    2. Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.

      Panaikinti
  4. Laba diena, mano 3 metų toiterjerė dažnai kasosi, kailis atrodo sveikas tik prie pilvo atsirado lyg purvina būtų kaip išsitepus šokolado spalvos dėme, kuri pavalius valosi, bet tikriausiai čia kokia nors liga. Prašau patarkite, kas čia galėtų būti?, nes yra ir katė, kuri taip pat lyg ir pradėjo kasytis

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Laba diena, jei tik turite įtarimų, gyvūnus nuvežkite apžiūrėti veterinarijos gydytojui, o internetu tikrai nieko konkretaus neįmanoma pasakyti. Gydytojas savo akimis galės įvertinti pažeidimų pobūdį, jei reikės, paims mėginius tyrimams, ir tik tada galima bus nustatyti diagnozę.
      Jei paprastai nenaudojate priemonių nuo blusų ir erkių, galite pradėti nuo to, jog jų įsigysite ir užlašinšite augintiniams, o tuomet žiūrėkite, ar kas pasikeis.

      Panaikinti
  5. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Laba dieną, pas mano vestą ant odos atsirado keistų dalykų, spuogeliai, kurie pilni pūlinukų, atrodo kaip pūslelės, o joms trūkus užsideda gelsvas šašiukas, veterinaras sakė, jog tai grybelis, bet man nepanašu, visas pilvas raudonas nuo jau trūkusių pūslių, nežinau ką daryti, tas vietas purškiu biopirox purškalu, bet jis ženklaus pagerėjimo neduoda

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveiki, grybeliui patvirtinti turėjo būti atlikti tyrimai. Pagal klinikinius požymius man irgi nepanašu į grybelinę infekciją. Jei nepasitikite vieno veterinaro nuomone, kreipkitės į kitą.

      Panaikinti
  7. Sveiki,
    auginame labradoro retriveri, pries 2 metus pradejo laizyti letenas, kratyti ausis, uzsikisdavo liaukos, kasytis iki kraujo, perejom visus imanomus veterinarus. Sterilizavom, keitem maistus, padedavo tik hormoninis leidziamas vaistas nuo kasymosi. Paskutinej lankytoj veterinarinej padare tyrima, augino bakterijas ir rado gryba. Perskaiciau sita straipsni, baisu pasidare, tai kokie pozymiai, gal ir mes nesiojame sita gryba, net nezinome. Auginame vaika. Kaip gydomi sunys siuo atveju?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveiki, ne visi grybeliai yra patogeniniai, todėl jeigu vet. gydytojas gydymo neskyrė, matyt tai nebuvo susirgimo priežastis. Pagal aprašymą man panašiau į alerginės kilmės problemas.

      Panaikinti
  8. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Sveiki, labai prasau patarkite gyvename Airijoje pries menesi nusipirkome anglu trumpaplauke katyte , bet istiesu ji ne trumpaplauke o gan ilgo plauko, po savaites as ir mano du vaikai susirgome odos grybeliu. Katyte nuvezeme pas veterinara tai jis tik pasviete su vudo lempa ir pamate , kad plaukeliai ant ausyciu ir dar keliuose vietose zali.Liepe ja laikyti 4 savaites uzdaroje patalpoje ir i savaite du kartus plauti specialiu tirpalu. Na taip ir darome, bet visvien nueiname pas ja i vonios kambari , nunesame valgyt ir deze valome ir maudome ja, tai ar mums nebus blogiau, mums gydytojas taip pat israse lamisil tableciu 28 dienom. ja taip pat po 30 dienu vesime pakartotinai pas veterinara , bet jie cia jokiu tyrimu nedaro o tik su vudo lempa sviecia, tai jai bus sveika jo nuomone ar galime vel ja paleisti i musu aplinka? Namus kaip imanydama isdezinfekavau , viska ploviau su blycu, kilima i valykla, minkstus baldus issiurbiau, visas uzuolaidas isvirinau, ar sito uztenka kad musu mazyle neuzsikrestu pakartotinai ir zinoma ar mes vel neuzsikresime pakartotinai. visus rubus skalbiu aukstoje temperaturoje, lyginu, laikau ant saules, kazkur skaiciau kad saule zudo sias bakterijas. Labai prasau patarkite ka dar butu galima padaryti. Gydytojas sake kad yra kazkokios tabletes katytei kainuoja 80 euru bet labai toksiskos, o ji dar tokia mazute, nezinome net kaip pasielgti?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Laba diena, šaunu, kad ėmėtės visų įmanomų priemonių apsisaugoti nuo grybelio plitimo. Kol katytė sveiksta, maudydami ar liesdami ją bei jos daiktus (dubenėlį, kraiko dėžutę) ant rankų galite mautis vienkartines pirštines - taip apsaugosite savo odą. Netgi šlepetes vonios kambaryje galite turėti atskiras, kad su jomis neišnešiotumėte grybelio sporų po kitus kambarius. Jeigu veterinarijos gydytojai grybelio nebematys, katytę galite paleisti būti visuose namuose. Kaip išvalyti namus nuo grybelio, išsamiai aprašyta čia: http://gyvunu-globa-prieglaudose.blogspot.com/2012/08/dermatofitoze-grybelis-prevencija-ir.html Dėl gydymo (ar reikia tų brangių tablečių) nuspręs gydytojas, juk jeigu padės tirpalas - jų nereikės, o jeigu net ir po mėnesio dar bus matomi grybelio židiniai, gali tekti gydyti ir stipresniais vaistais. Šiaip stenkitės stiprinti savo ir katės imunitetą, labiau prižiūrėti odą - grybelis sau vietos randa tik ant pažeistos (sudirgusios, šerpetojančios, įtrūkusios) odos. Sėkmės Jums!

      Panaikinti
  10. Laba diena,
    sausio mėnesi įtariau, kad mano mažam katinui grybelis. Parodžiau jį veterinarui, jis jokių tyrimų nedarė o tik pasakė, kad taip, tai tikriausiai grybelis, patepė pažeistas odos vietas, įleido kažkokių vaistų ir sakė tepti pateptas vietas jodo 5 proc. tirpalo ir po 10 dienų pakartoti vaisto įleidimą. Po poros dienų pastebėjau, kad ir suaugusiam katinui (jam 3,5 metų) atsirado panašių pažeistų odos vietų (apvalios vietos, kuriose nėra kailio) . Taip pat man ir kitiems šeimos nariams atsirado apvalios formos raudoni išbėrimai. Tepamės Travocort kremu, bet vis atsiranda naujų. Kaip gydytis? kur kreiptis? ar įmanoma pilnai išgydyti katinus? Ačiū.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Laba diena!

      Jums ir šeimos nariams būtina kreiptis į dermatologus.
      Apie katinėlių gydymą gana nemažai aprašyta mano straipsnyje "Dermatofitozės (grybelio) gydymas prieglaudose (2)" - tame tarpe ir kas efektyvu, o kas ne. Nežinau, kuo Jūsų vet. gydytojas tepė ir ką leido, todėl negaliu niekaip vertinti gydymo. Dėl jodo tirpalo naudojimo efektyvumo labai abejoju - niekur neteko girdėti, kad tai būtų veiksminga. Galbūt Jums vertėtų kreiptis į kitą specialistą.
      Sudėtinga situacija, kai ir katinai, ir šeimos nariai apsirgo. Grybelių sporos labai gyvybingos ir sparčiai plinta, todėl reikės ir visus gydyti, ir daug dėmesio skirti namų tvarkymui, baldams, kilimams, patalynei. Apie namų priežiūrą grybelio atveju nemažai aprašyta kitame mano straipsnyje apie sergančių gyvūnų aplinkos švarinimą: http://gyvunu-globa-prieglaudose.blogspot.lt/2012/08/dermatofitoze-grybelis-prevencija-ir.html

      Linkiu Jums viską įveikti ir kuo greičiau visiems pasveikti!

      Panaikinti