Kaip jau užsiminiau, norėdami surasti daugiau šeimininkų savo globotiniams, mes turime vadovautis marketingo strategijomis – taip pat, kaip parduodant prekę. Ką darytumėte, jei mėgintumėte parduoti daugiau Coca-Colos? Juk tiesiog pagaminę daugiau Coca-Colos, mes jos neparduotume daugiau! Tas pats ir su gyvūnais – priimtų į prieglaudą gyvūnų kiekis nelemia to, kiek jų suras naujus šeimininkus.
Ar tai gali padėti? Ar papildomi 10, 30 arba 100 narvų padidins gyvūnų atidavimo skaičius?
Šioje vietoje galėtume pasiremti analogija - kas būtų, jei parduotuvėje visos prekės, kiek tik gauta, būtų dedamos į lentynas, o pritrūkus vietos - šalia jų. Ar tai padidintų pardavimus? O gal, priešingai, atbaidytų potencialius pirkėjus? Patys įvertinkite estetinį vaizdą. Dažnai prieglaudos net nepastebi, kad su gyvūnais gaunasi lygiai tas pats.
Taigi dar kartą - pirkėjų daugiau neatsiras vien dėl to, kad pasiūlėte daugiau prekių. Tas pats ir su gyvūnais. Deja, bet potencialių naujų šeimininkų nebus daugiau negu jų yra - nepriklausomai nuo to, kiek gyvūnų yra jūsų prieglaudoje. Tai matyti ir iš grafiko pavyzdžio vienoje gyvūnų prieglaudoje.
Kaip matote, daugiau priimtų gyvūnų nereiškia daugiau išgelbėtų gyvybių. Pastatę daugiau narvų, į juos patalpinę daugiau gyvūnų, pastatę didesnes prieglaudas – jūs neišgelbėsite daugiau gyvybių, kol apskritai nepadidinsite gyvūnų atidavimų skaičiaus.
Tam tikra prasme tai yra puiki žinia. Kokybiškos priežiūros nebuvimas ne tik nesuteikia jokio malonumo nei gyvūnams, nei juos prižiūrintiems žmonėms, bet dargi ir nepadeda. Prieglaudų veterinarijos gydytojos žodžiai: „Man, kaip veterinarei, būtų sunku priimti sprendimą, ar suteikti gyvūnams saugias ir patogias sąlygas bei priežiūrą, ar tiesiog bet kaip gelbėti kuo didesnį gyvūnų skaičių, jei abu šie pasirinkimai lemtų daugiau išgelbėtų gyvūnų . Ačiū Dievui, šio sprendimo priimti nereikia, nes esant prastai priežiūros kokybei ir daugybei gyvūnų – daugiau gyvūnų neišgelbstima. Tai neveiksminga!“
MAŽIAU atiduodamų gyvūnų gali reikšti:
- MAŽIAU ligų (nes gyvūnai mažiau kontaktuoja)
- GERESNES apgyvendinimo sąlygas
- MAŽIAU streso (tai taip pat sąlygoja mažesnį sergamumą)
- GERESNĮ klientų (potencialių naujųjų šeimininkų) aptarnavimą
- DAUGIAU išteklių prevencijai
- MAŽIAU kančių
- Kai kuriais atvejais tai gali reikšti netgi DAUGIAU atiduotų gyvūnų (esant mažesniam kiekiui gyvūnų, kiekvienas iš jų turi daugiau šansų būti pastebėtas ir paimtas į naujus namus, tai įvyksta greičiau, todėl gyvūnai mažiau stresuoja ir mažiau suserga ne tik fizinėmis, bet ir psichikos ligomis)
Marketingo reikšmė:
- Gali paskatinti daugiau žmonių pasiimti gyvūnus iš prieglaudos (perpildymas neturėtų būti šito priežastimi!).
- Gali paskatinti kai kuriuos žmones, norėjusius įsigyti veislinius ar kitus tikslingai išvestus gyvūnus, persigalvoti ir pasirinkti prieglaudos gyvūną.
„Aš nusprendžiau pamėginti būti kačių kambaryje ir stebėti žmones... Pas mus buvo 60 nerūdijančio plieno narvų, 60 x 60 cm dydžio – visos keturios sienos užstatytos narvais beveik nuo grindų iki lubų... Aš pagalvojau apie reprezentaciją, marketingą, ligų plitimą ir kt. faktorius, ir nusprendžiau sumažinti laikomų kačių skaičių. Aš žinojau, kad prieglaudoje neapsilankys daugiau žmonių nei įprasta [nes gyvūnų kiekis prieglaudoje neturi įtakos žmonių sprendimui apsilankyti pas jus], bet jei katės bus gražiai pateiktos, jos greičiau iškeliaus - ir tai suveikė. Dabar pas mus 35 narvai. Vidutinis kačių buvimo prieglaudoje laikas per vieną mėnesį nuo tada, kai įvedėme pakeitimus, sumažėjo nuo 37 dienų iki 24 dienų. Kačių atidavėme 20% daugiau nei anksčiau! Puikiai sekasi kontroliuoti kvėpavimo takų infekcijas.“
Na, o dabar paimkime ir detaliai išnagrinėkime konkretų pavyzdį. Jūsų dėmesiui - pavyzdys prieglaudos, kuri pakeitė savo politiką iš „priimam visus ir nemigdom nieko, išskyrus kenčiančius ir agresyvius“ ir ėmė aktyviai prisilaikyti gyvūnų skaičiaus prieglaudoje reguliavimo principų. Atkreipkite dėmesį, kad ankstesnėje politikoje buvo viena didelė spraga - nebuvo jokio plano, ką daryti, jei gyvūnas nekenčia, nėra agresyvus, bet jam nepavyksta surasti naujų namų.
Lemtingasis posūkis šios prieglaudos istorijoje buvo aprašytas spaudoje:
2007 m. vasario 16 d.
Dėl epidemijos prieglaudoje nužudyta 1000 šunų ir kačių
Las Vegas. Dėl milžiniškos ligų epidemijos savaitei buvo uždaryta pagrindinė regiono gyvūnų prieglauda, o joje buvę maždaug 1000 šunų ir kačių – pasmerkti mirčiai.
Gyvūnų prieglaudos, kurioje prasiveržė epidemija, vadybininkai teigė, kad problemos rimtumas jiems buvo staigmena. Šį mėnesį jie pasikvietė specialistų-inspektorių grupę apsilankyti gelbėjimo centre, manydami, kad bus pagirti už tai, kad eutanaziją atlieka retais atvejais, priešingai nei kitos panašaus dydžio prieglaudos.
Tačiau iš 6 narių sudaryta inspektorių grupė aptiko, kad prieglauda yra stipriai perpildyta, o dauguma gyvūnų buvo sunkiai sergantys. Testų rezultatai parodė, kad šimtai jų kentėjo nuo vieno arba daugiau iš trijų virusų (parvoviruso, panleukopenijos, šunų maro) ir sunkios bakterinės infekcijos (hemoraginės streptokokų infekcijos, apie kurios buvimą prieglaudose anksčiau išvis nebuvo girdėta).
Trečiadienio vakarą skubiai surengtame viešame susirinkime prieglaudos direktorė ašarodama prisiėmė kritiką ir pripažino, kad centro politika buvo klaidinga.
Ji teigė, kad prieglauda veikė gelbėjimo organizacijų principu ir migdė nepakankamai gyvūnų, kad aplinka išliktų saugi ir higieniška namų laukiantiems gyvūnams.
„Mūsų politika rėmėsi teiginiu, kad stengsimės išgelbėti kiekvieną gyvūną, kurį tik galėsime“, - sakė direktorė. „Su tokia politika mes gyvūnus privertėme kentėti.“
Viso šito priežastis yra manymas, kad vengiant priimti sprendimus dėl eutanazijos, mirčių skaičius iš esmės bus sumažintas. Bet išties, po to, kai ši prieglauda ėmėsi aktyvios eutanazijos politikos, joje ne tik pagerėjo laikymo sąlygos, bet ir SUMAŽĖJO mirčių skaičius, o išgyvenusių gyvūnų skaičius PADIDĖJO. Pažvelkime į skaičius:
Prieš atvykstant specialistams, per metus buvo priimti 19245 gyvūnai. Naujus namus pavyko surasti 4828 gyvūnams, dar 1789 gyvūnai buvo grąžinti savininkams. Ir vis tiek liko dar maždaug 10000 gyvūnų. Kadangi prieglaudoje nebuvo numatyta politika atlikti eutanaziją nesergantiems ir neagresyviems gyvūnams, jie buvo laikomi prieglaudoje perpildytomis sąlygomis, susirgdavo arba tapdavo agresyvūs, ir tik tada po ilgų kančių vis tiek galiausiai buvo užmigdomi.
2006 m. visų prižiūrėtų šunų, kurie buvo laikomi po karantino laikotarpio ir mirė arba buvo užmigdyti dėl ligų, laikymo dienų skaičius sudarė 40 057 dienas (sumuojamos kiekvieno gyvūno prieglaudoje praleistų dienų skaičius). Jei šie šunys būtų užmigdyti iškart po karantinavimo, bendras mirčių ar eutanazijos skaičius nebūtų padidėjęs, būtų išvengta pastebimų šių gyvūnų kančių dėl ligos, o prieglaudos perpildymas tais metais būtų sumažintas 109 šunimis kasdien (40 057 / 365).
Kačių skaičiai dar didesni: kačių, kurios buvo laikomos po karantinacijos periodo, bet vėliau vis tiek mirė arba buvo užmigdytos dėl ligų, priežiūrai buvo išeikvota 85 041 diena. Tai reiškia, kad kasdien buvo laikomos 233 papildomos katės be jokio teigiamo rezultato (gyvybių išgelbėjimo). Remiantis inspektuojančios organizacijos komandos stebėjimais, kaip katės prižiūrimos, šeriamos ir gydomos, nustatyta, kad kasdien kiekvienos katės priežiūrai personalas išeikvodavo mažiausiai 5-10 minučių laiko. Taigi kačių pertekliaus priežiūra kasdien be reikalo išeikvodavo 39 personalo darbo valandas (visų darbuotojų išeikvoto laiko suma).
Prieglaudai buvo pasiūlyta tokia rekomendacija:
Sprendimą dėl gyvūno likimo priimti iškart po karantinacijos laikotarpio. Jei yra laisvų vietų gyvūnų dovanojimo patalpose, ir gyvūnas turi gerus šansus būti padovanotas – perkelti jį į dovanojamų gyvūnų patalpas. Jei dovanojimo patalpose vietų nėra, priimti sprendimą: jei yra gyvūnų, kurie turi daugiau šansų būti padovanotais – šį gyvūną užmigdyti; jei šis gyvūnas turi daugiau šansų būti padovanotu nei kažkuris iš jau dovanojamų, tuomet užmigdyti kitą gyvūną. Turi būti atlaisvinta vieta gyvūnams, kurie turės daugiausiai šansų būti padovanotais.
Pokyčių rezultatas pavaizduotas lentelėje:
Anksčiau katės sirgo kvėpavimo takų infekcijomis ir panleukopenija. Dabar kiekvienai katei skirti du narvai ir žaisliukas. Kiekviena yra pažymėta mikroschema.
Laiškas nuo šios prieglaudos veterinarijos gydytojos:
„Tiesiog rašau jums, norėdama pranešti naujienas. Pirmiausiai norėčiau pasakyti, kad mūsų prieglauda ėmė veikti sklandžiau nei kada nors anksčiau. Mes sumažinome prieglaudoje laikomų gyvūnų skaičių, įvesdami gyvūnų įvertinimo procedūras, kurios atliekamos netrukus po jų priėmimo į prieglaudą. Anksčiau buvo įprasta, kad karantino patalpose gyvūnai pratūnodavo ištisas savaites, nes mes visi buvome užsiėmę kitais darbais, bet dabar išties perspektyvūs gyvūnai netrukus jau būna perkelti į dovanojamų gyvūnų patalpas, o mažai vilčių suteikiantys gyvūnai anksti pašalinami iš prieglaudos populiacijos. Mes nebeeikvojame tiek daug išteklių, ir toks procesas išties stipriai sumažino personalo stresą. Galiu užtikrintai pasakyti, kad gyvūnų sveikata yra geresnė nei kada nors buvo, ir net tas nedidelis skaičius kačių, kurios visgi suserga, nesuserga sunkiai. Didžiąją laiko dalį mūsų gydymo patalpos yra visiškai tuščios. Mes taip pat pradėjome plėtoti ryšius su kitomis prieglaudomis, išnaudodami savo stipriąsias puses ir stengdamiesi visais įmanomais būdais vieni kitiems padėti."
Štai šia džiugia gaida ir užbaigsiu šiandienos straipsniuką, o sekantį kartą pažadu papasakoti apie tai, ką kiekviena prieglauda turėtų padaryti, norėdama įvertinti savo perpildymo lygį bei realų pajėgumą, nuo ko pradėti įgyvendinti gyvūnų skaičiau reguliavimą ir kaip įvertinti naujos politikos efektyvumą.
Medžiaga paruošta pagal amerikiečių autorės, prieglaudų veterinarijos gydytojos Kate F. Hurley paskaitą veterinarinės medicinos studentams apie gyvūnų prieglaudų perpildymą: http://breeze.ucdavis.edu/p81992127/.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą